Padėk moksleiviams įveikti mokymosi sunkumus

Laba diena.

Paskutinę sausio savaitę į mokyklos suolus sugrįžo mokiniai, neturintys sąlygų mokytis namuose arba patiriantys mokymosi sunkumų. Siekdamos, kad būtų užtikrintas sklandus mokymosi procesas ir mokiniams būtų suteikta visapusiška pagalba, nevyriausybinės organizacijos pradeda iniciatyvą „Padėsiu mokyti(s)“.

Iniciatyva yra skirta padėti moksleiviams mokytis nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriu būdu. Ji paremta savanoriškos veiklos principu – prie iniciatyvos kviečiami jungtis visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų ir taip padėti jaunajai Lietuvos kartai susidoroti su iškilusiais mokslo sunkumais. Savanoriai padės mokiniams prisijungti prie sistemų, atlikti namų darbus, teiks emocinę pagalbą. Minimali savanorystės trukmė yra 2 mėnesiai ir bent 4 valandos per savaitę.

Visus galinčius kviečiu pasidalinti informaciją socialiniuose tinkluose, savivaldybės internetiniuose puslapiuose bei pakviesti prisijungti visus norinčius ir galinčius savanoriauti švietimo įstaigose.

Registracijos nuoroda:
http://bit.ly/padėsiu_mokytis_registracija

Platesnė informacija:

https://sc.bns.lt/view/item/370425

Vasario 16

Vasario 16 diena simbolizuoja mūsų dvasios stiprybę ir viltį. Išlikime stiprūs, vieningi ir tikintys savo jėgomis. Tegul Nepriklausomybės diena suburia mums naujiems didiems darbams! Penktų klasių mokiniai  sveikina visus  su šia stiprybės, drąsos ir vilties  diena!

Mokytoja Aida Jokubauskaitė-Sinkevičienė

Diskusija „Laiko planavimas“

Šiandiena, vasario 12d. 12val.vyko Jaunųjų Maltiečių organizuojama nuotolinė diskusija „Laiko planavimas“. Diskusijoje dalyvavo ir asmeninėmis įžvalgomis, idėjomis ir atradimais pasidalino psichologė Rima Mokusiene, mokytojas Kęstutis Norvaišas, abiturientė Odeta Ostrauskytė. Gera buvo girdėti „Dviejų minučių“ taisyklės veiksmingumą, ar suprasti kokį rezultatą gauname „kai susidėliojame prioritetus“ ,taip pat buvo įdomu sužinoti ar mes patenkame į 85% žmonių sąrašą, kurie atidėlioja darbus. Ačiū Jaunosioms Maltietėms už idėją ir visiems už dalyvavimą.

Užgavienės

Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį.

5-10 klasių technologijų projektas – „Kaukė ne tik žiemai išvaryti…“

                                                                                                  Technologijų mokytoja Jūratė

„Ir šaltyje plaka Lietuvos širdys“

        Artėjant Vasario 16- ajai, 3a klasės mokiniai sveikina Lietuvą ir visą Akmenės gimnazijos bendruomenę  su Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

        Nors už lango spaudžia šaltukas, mes norime padovanoti „sniego trispalves“ ir palinkėti išlikti savo šalies patriotais, gerbti ir puoselėti Lietuvą  gerais darbais, nuoširdumu, drąsa, ryžtu, šypsenomis, pagarba, užsispyrimu, tolerancija. Kiekvienas iš mūsų galime didžiuotis, kad esame lietuviai, kad gyvename laisvoje, nuostabios gamtos grožio šalyje, apdainuotoje ir gerbtoje dar nuo  mūsų protėvių laikų. Tad saugokime ir tausokime savo gimtąjį kraštą. 

       Ir tegul šaltyje plaka mūsų visų širdys, priklausančios Lietuvai, šeimai, pasauliui.

  Su švente!

                   3a klasės mokytoja Gitana Gricienė

Akmenės gimnazija įsijungė į respublikinį projektą „Bendradarbiaujančios klasės“

Šiandien Akmenės gimnazija įsijungė į respublikinį projektą „Bendradarbiaujančios klasės“. 5 b klasės mokiniai susitiko su Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos 5 a klasės (mokytoja Gintarė Tytmonienė) mokiniais  ir 11 klasės istorikai jungėsi į bendrą istorijos pamoką su Vilniaus Technologijų centro abiturientais (mokytoja Sigita Kalesnikaitė). Istorijos pamokos buvo skirtos keliauti Lietuvos valstybingumo keliu, pažymint Lietuvos gimtadienį – Vasario 16. Mokiniai pamokose buvo aktyvūs, atviri ir smalsūs, nors teko susidurti su naujais mokytojais, pabūti kitokioje pamokoje, nauji draugai, naujos žinios. Reflektuojant vyravo vieningas  mokinių džiugesys, linksmumas ir teigiamas pamokos vertinimas. Ačiū 5 b klasės mokiniams ir vienuoliktokams už aktyvų ir nuotaikingą dalyvavimą pamokose.

Mokytoja Aida Jokubauskaitė- Sinkevičienė

Dalintis gera: svetainė švietimo pagalbos specialistams

Idėja sukurti šią svetainę kilo iš siekio bendradarbiauti ir dalintis gerąja patirtimi. Nes gera ne tik imti, bet ir duoti… Jei bandytume svetainę pristatyti trimis žodžiais, turbūt labiausiai tinkantys būtų – kurti, dalintis ir padėti. O jei norėtume iššifruoti pavadinimą, tai būtų mūsų vardai – Kristina ir Ana.

Kristina + Ana = www.kristianaweebly.weebly.com .

Esame seserys, pasirinkusios tą patį profesinį kelią. Taip jau susiklostė, kad abi dirbame specialiosiomis  pedagogėmis. Ana nuo 2006 m. dirba Akmenės rajono Akmenės gimnazijoje, o aš, Kristina, dirbu Klaipėdos Vitės progimnazijoje, mano pedagoginė patirtis skaičiuoja jau 17 metus.

Idėją sukurti svetainę, kuri būtų skirta švietimo pagalbos specialistams, gana ilgai nešiojomės širdyse ir mintyse. Ruošiantis pamokoms tenka sukurti ne vieną mokymo(si) priemonę. Šiomis priemonėmis, rekomendacijomis  mokytojams, lankstinukais tėvams ir dar daug kuo kitu mielai dalindavomės  tarpusavyje. Taip ir kilo mintis sukurti „dėžutę“, į kurią  specialistai galėtų dėti savo sukurtas priemones ir leistų jomis naudotis. Manome, kad taip galėtume padėti vieni kitiems ir tuo pačiu palengvintume pasiruošimą pamokoms, sutaupytume begalę laiko. Čia puiki vieta pasisemti minčių ir idėjų.

Džiaugiamės, kad mūsų idėja pasiteisino. Svetainėje savo sukurtomis priemonėmis dalijasi švietimo pagalbos specialistai iš visos Lietuvos. Pastebime, jog nuotolinio mokymosi metu mūsų svetainė tampa itin lankoma. Kasdien čia užsuka vidutiniškai 150-200 lankytojų, o kartais skaičius perkopia net 1000.

Svetainę suskirstėme į skyrelius: matematika, lietuvių k., sutrikusių funkcijų, socialinių įgūdžių lavinimas ir kt. Medžiagos savo pamokoms dažniausiai čia ieško specialieji pedagogai ir logopedai. Tačiau mums labai smagu, kai čia užsuka ir pradinių klasių ar dalykų mokytojai. Tai mokytojai, kuriems svarbu padėti mokymosi sutrikimų ir negalių turintiems mokiniams, kurie siekia individualizuoti ugdymo turinį. Girdėjome gražių atsiliepimų ir iš mamyčių lūpų, ypač šiuo metu gyvenančių užsienyje. Nepaprastai svarbu, kai su mokiniu dirbama ne tik mokykloje, bet tam laiko skiria ir tėvai.

Kviečiame atrasti dalijimosi džiaugsmą ir prisijungti prie mūsų komandos. Savo parengtas užduotis galite siųsti el. p. kstankutemate@gmail.com arba anastankute@gmail.com .

O norinčius bendrauti feisbuke, kviečiame prisijungti prie grupės „Padėkime vaikui“ https://www.facebook.com/groups/341310889338912/ .

Kristina Stankutė-Matė, Klaipėdos Vitės progimnazijos specialioji pedagogė metodininkė ir

Ana Stankutė, Akmenės r. Akmenės gimnazijos specialioji pedagogė metodininkė

Kūryba lėkštėje

Nuotolinis mokymas(is) turi ir savo privalumų. Vienas iš jų – greitai pasiekiamas šaldytuvas. O kaip žinome, kai pilvas negurgia, tai ir galva geriau dirba.

Originaliai paruoštas maistas – tokia buvo nauja užduotis ketvirtokams, kurią įveikti jiems buvo vienas juokas. Kam pritrūko savo idėjų, pagelbėjo visagalis internetas.

Kas belieka? Tik judėti link šaldytuvo. 🙂

4b klasės mokytoja J. Ragauskienė

Pyragais kvepiantis penktadienis

Turbūt dauguma sutiks, kad geriausia savaitės diena – penktadienis. Ketvirtokai taip pat laukia šios dienos.

Per dailės ir technologijų pamoką jie gavo naują užduotį – iškepti pyragą. Kiekvieno namuose užvirė darbas, o netrukus į klasės grupę ėmė plaukti nuotraukose užfiksuoti skanumynai. Ir ko tik jose nebuvo: pyragai, bandelės, sausainiai, vafliai, keksiukai…

Po tokių vaizdų ir jums labai norėsis savo namuose turėti pyragais kvepiantį penktadienį. Tegul taip ir būna.

4b klasės mokytoja J. Ragauskienė

Ledo dekoracijos

Štai ir sulaukėme tikros žiemos. Visų vaikų džiaugsmui balto sniego patalas apklojo žemę. Po pamokų visi skuba džiaugtis žiemos pramogomis: lipdo besmegenius (ir ne tik), su rogutėmis čiuožia nuo kalniuko…

Per dailės ir technologijų pamoką ketvirtokai gavo užduotį – padaryti sniego dekoraciją. Tam prireikė įvairios gamtinės medžiagos (gali būti panaudotos ir kitos smulkios detalės), juostelės, vandens ir minusinės temperatūros bei kantrybės. Ir štai, rezultatas! Pasigrožėkite. Darbeliai tikrai verti pagyrimo.

Jeigu patiko, gal ir jūs sugalvosite išbandyti? Tikrai verta.

4b klasės mokytoja Jurgita Ragauskienė

Nuotolinė pilietiškumo pamoka

Ir jaunas ir vyresnis lietuvis gerai žino datą – 1991 m. sausio 13-oji. Ji sąlyginai užvertė vieną iš tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių. Tos dienos minėjimo proga istorijos mokytoja Indrė surengė nuotolinę pilietiškumo pamoką su buvusiais auklėtiniais, o dabar jau kariūnais Gražvydu ir Viliumi. Šiuo metu vyrai tarnauja Generolo Jono Žemaičio Karo akademijoje.

Popietė, kurios metu, vaikinai pristatė akademiją, savo darbo dieną ir kodėl pasirinko tokį kelią pritraukė virš 60 Akmenės gimnazijos narių. Klausydamiesi kariūnu, ne vienas turbūt pagalvojo – ar aš galėčiau būti toks pat kaip ir jie? Į šį klausimą atsakyti galime – TAIP. Tam tereikia visiškai nedaug. Mylėdami vienas kitą, mylėdami gimtąją upę, kalvą ar mišką, mes spinduliuosime gėriu. Nes kaip Gražvydas ir sakė – viskas prasideda nuo Savęs. Mylėdamas Save, Tu pradedi mylėti ir kitus. Kuo tas ratas plėsis, tuo didesnį gėrį kursime Tėvynei. Būtent taikūs lietuviai, tą naktį parodė visam pasauliui, kad gėris visada nugali blogį.

Geografijos mokytojas Kęstutis

Laisvės vaikai apie Laisvę

Kiekvienai tautai ir šaliai reikalinga nepriklausomybė. Tik tuomet tauta sukuria valstybę ir gali eiti į priekį, vystytis ir tobulėti. Bet tam, kad šalis būtų laisva, jos piliečiai turi būti pirmiausia laisvi viduje. Tokie laisvi, kad sugebėtų pasipriešinti priespaudai ir apgintų savo orumą.

Po ilgų okupacijos metų 1990 kovo mėnesio 11 dieną Lietuva atkūrė nepriklausomybę, kurią buvo paskelbusi 1918 vasario mėnesio 16 dieną. 1991 metais sausio mėnesį SSRS mėgino įvykdyti valstybės perversmą panaudodama savo ginkluotąsias pajėgas, bet Lietuvos žmonės išėjo ginti svarbių valstybės objektų: Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties, norėdami apsaugoti savo šalies nepriklausomybę. Niekas nesitikėjo, kad prieš beginklius žmones bus pasiųsti tankai. Deja, sausio įvykiai pareikalavo 14 žmonių gyvybių.

2021 metais minimas Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Tuose įvykiuose dalyvavo didelė Lietuvos dalis, ir šie žmonės man paliko nepriklausomą ir laisvą valstybę. Iki tol SSRS sudėtyje žmonės buvo prispausti: jie negalėjo reikšti savo nuomonės, laisvai vykti į kitas šalis, būti savimi, kai cenzūruojama spauda. Laisvė yra didelė vertybė, o nepriklausomybė reiškia visišką žodžio, veiksmų ir pasirinkimų laisvę. Bet laisvai rinkdamiesi, mes negalime pamiršti, kad esame atsakingi už savo pasirinkimų pasekmes, todėl išliksime nepriklausomi tik tada, jeigu kiekvienas bus atsakingas už savo moralinius, politinius ir kitus pasirinkimus. Tik laisva tauta sugeba įžvelgti tiek vidines, tiek išorines grėsmes, galinčias jos laisvę suvaržyti. Vadinasi, laisva tauta yra ir budinti tauta.

Aš esu laisvas, nes šiandien galiu domėtis tuo, kas vyksta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, turiu savo nuomonę ir ją reiškiu. Aš galiu mokytis, ugdyti save. Mokiniams yra sudarytos galimybės parodyti savo įvairius sugebėjimus konkursuose, varžybose, mokslo olimpiadose, jose dalyvauju ir aš. Galėsiu studijuoti, atostogauti kitose šalyse. Galimybė naudotis internetiniu ryšiu leidžia man susisiekti su bet kurioje pasaulio vietoje gyvenančiais žmonėmis, leidžia save išreikšti: kurti, dirbti bendruose projektuose. Aš gimiau tuo metu, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma, todėl nežinau, ką reikštų gyventi okupuotoje šalyje, tad džiaugiuosi, kad esu laisvas. Tik turiu neužmiršti, kad mano laisvė neturi apriboti kitų žmonių laisvių. Kiekvienas turime ir pareigų, kurių nevalia užmiršti. Pavyzdžiui, tėvų pareiga yra auklėti vaikus ir juos globoti, o vaikų pareiga yra rūpintis tėvais senatvėje.

Lietuvoje pilietiškumas ugdomas tiek šeimose, tiek mokyklose. Kiekvieną Sausio 13-ąją dieną mūsų mokykloje ant palangių uždegamos žvakutės ir keliama vėliava ir šiam įvykiui atminti ir žuvusius pagerbti. Mokiniai ir mokytojai susirenka mokyklos kieme. Renginyje dalyvauja ir šauliai. Giedant himnui iškilmingai pakeliama vėliava. Nors aš pats Sausio įvykiuose nedalyvavau, tai suteikia progos pajusti tų įvykių dvasią.

Visa Lietuvos istorija nuo pirmojo jos vardo paminėjimo 1009 metais liudija apie lietuvių laisvės troškimą. Laisvė ir nepriklausomybė yra didelė dovana, bet ir didelė atsakomybė. Tik brangindami laisvę sugebėsime atpažinti bet kokią gresiančią priespaudą ir jai pasipriešinti, o 1991 metų Sausio įvykiai parodė lietuvių vidinę laisvę ir ryžtą tą laisvę apginti.

                                                               Donatas Andruška,  Akmenės gimnazijos 11kl.

Laisvė man reiškia daug, ir tikri piliečiai neturėtų šikti ant savo šalies, o kaip tik stengtis daryti gera. Nemandagiai prasitariau, nors man pritartų Kristijonas Donelaitis: ,,Eik, – tarė, – šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin./Juk tu jau su savo namais, kasmets šūdinėdams,/ Sav ir mums, lietuvninkams, padarei daug gėdos.“ Tiesa, šūdvabaliu Pričkus išvadina filosofuojantį tinginį Slunkių. Jis tikrai to vertas, bet ir dabar dar sutinku Slunkiaus giminaičių, drįstančių peikti savo gimtinę. Tokių pasiklausiusi, neištveriu ir užkertu donelaitiškai kaip ir tada, kai maištingasis XVIII amžiaus literatūros pradininkas kėlė lietuvninkų orumą. Dar daug lietuvių myli ir brangina savo žemę, nors ir po 300 su viršum metų, ir po 30 metų tauriausia forma pasikartojusių Pilėnų girdžiu per daug nusiskundimų – užuot  branginę, ką paliko televizijos bokštą supę žmonės, vis piktinamės. Tad jau ramiau, mandagiau atsakau klausdama, o ką tu padarei, kad ji, Lietuva, taptų geresnė? Klausiu ir savęs, juk gyvenu  jau septyniolika metų laisvoje šalyje, kur galime daryti, ką norime, nereikia bijoti ir jausti nerimą.

Sausio 13-oji yra liūdna diena, bet ir brangi, garbinga diena, todėl turime ir suklusti, prisiminti tuos, kas gynė mūsų laisvę, nepabijojo tankų, tai dėl jų, kvietusių, atvykusių ir stovėjusių,  ryžto mes esami laisvi. Sausio 13-ąją aš miniu jau ilgą laiką – man  tai yra reikšminga data, nuo tada, kai drąsūs žmonės apgynė šalį. Po mokyklos žadu eiti į kariuomenę, būsiu savanorė, jei reiks, ginsiu savo šalį. Mokytojos pasakodavo istorijas, kaip tai buvę baisu. Jeigu ir vėl ta pati situacija pasikartotų, neabejoju, mes kiltume ginti savo krašto. Juk keli iš Sausio 13-ąją žuvusiųjų buvo šauliai – tai Ignas Šimulionis ir Darius Gerbutavičius, vilnietis abiturientas ir būsimasis stalius. Abu dabar amžinoje sargyboje po Antakalnio pušimis. Jauniausi iš tos nakties žuvusiųjų, dar prisimenu ir Vytautą Koncevičią, penkiasdešimtmetį tremtinį  iš Kėdainių. Skaitmuo penki (5-15-60-50-90) jo biografijoje pasikartojo daug kartų: tebuvo vos penkerių, kai 1945 metais  su tėvais ištrėmė  į Komiją, kur tėvas ir broliukas mirė badu, bet devyniolikmetis Vytautas po 15 metų  su motina grįžo į Lietuvą ir dar po dvigubai tiek metų žuvo prie bokšto. 1941-ųjų gimimo tremtinys gynė 1991-ųjų Nepriklausomybės Aktu pasirašytą Laisvę. Ištremtas ir sugrįžęs į nelaisvę, bet likęs laisvas visa savo siela.

Prie mūsų gimnazijos tą Laisvės gynėjų dienos rytą keliame vėliavą, visi išeina iš klasių į kiemą ir sustoja kaip tyli gyvoji siena. Šauliai atneša vėliavą ir kelia stiebu į viršų. 2021 metais Ją vėl pakels, gal mūsų dėl karantino bus mažiau, bet žvakelės – Pilėnų žarija – degs namų languose.

Jau nuo mažų dienų žinojau, kad mano gyvenimo kely bus savanorystė. Renkuosi ją, nes jaučiu, to noriu ir ryžtuosi pasimokyti, kad tapčiau stipresnė.

                                          Karolina Švažaitė,  Akmenės gimnazijos 11 kl. mok.

Laisvė man – natūralių   išraiškų, užmojų, meniškų palinkimų forma, pilna gyvenimo verpeto, šėlsmo, veržlaus vėjo gūsio. Tai galimybė kurti, kalbėti(s), klausti, kvėpuoti, stebėti pasaulį skvarbiomis akimis, klausytis ausimis, pajausti širdimi. Laisvas žmogus vengia pasyvių formų ir laužo užtvarų virbus. Ji, Laisvė, kviečia būti vieningiems įvairovėje ir įvairiems bendrybėje, suteikia galimybę mylėti žmogų, juo rūpintis.  Bet kiekvienas renkamės, kokia mūsų  laisvė: plačiai siaura, gražiai bjauri, klaidingai teisi, džiaugsmingai liūdna, ištikimai protestantiška, magiškai realistiška. Kokia dar Ji?  Anonimiškai ,,drąsi“ komentaruose prieš ir po rinkimų? Ar atvira kaip vaiko balsas apie nuogą karalių? Gal ji kaip paukštis mažo miestelio varpinėje,  įlėkęs ir nutūpęs ant XIX amžiaus pabaigos varpo su įrašu lietuviškomis raidėmis? Ji kalba ir Loretos Asanavičiūtės balsu: ,,Ar aš galėsiu šokti per savo vestuves?“ Ji kaip melsva gėlelė visomis išgalėmis skleidžia šviesą net tamsiausią naktį? Tai ir popieriaus lapai be paraščių, juos taip mėgo katastrofų laikotarpio rašytojai, bet rinkosi ir dailininkai…

Pasak  prancūzų rašytojo ir filosofo egzistencialisto Albero Kamiu, ,, Laisvė – ne dovana, kurią gauni iš valstybės ar valdovo, o gėris, kurį kasdien turi iškovoti pats, savo pastangomis“. Būtent šią eilutę įprasmina, įtvirtina 1991 metų sausio įvykiai, kai žmonės išdrįso stoti prieš destruktyvią, liuciferišką jėgą. Tą žvarbią, juodų it anglis debesų užgultą žiemos naktį susitiko tiesa ir melas,  šviesa ir tamsa, praeitis ir ateitis, blogis ir gėris, vėl amžinasis ,,būti ir nebūti“. Nukrenta neiginys ,,ne“ ir tvinksi kaip nerami ir budinti širdis vienintelį žodį Būti. Būti Vilniuje, Gedimino mieste, baltuoti Trimis Kryžiais iš aukštumos, vilnyti Vilnele pro aukštąjį kalną, kur Pilis, kur vėliava savo spalvomis plazda. Būti Akmenėje, mano gimtajame Šiaurės Lietuvos miestelyje, kurio aukštumoje to paties vardo kaip ir Vilniuje bažnyčia Onos Jogailaitės įsaku įkurta. Tad Laisvė ir dovana, ir gėris, ir įpareigojimas.

2021 metų sausio 13-ąją minėsime jau trisdešimtąją Laisvės gynėjų dieną. Per tiek metų Lietuvoje užaugo nauja laisvės karta, joje esu ir aš.  Kai gimiau, buvo praėję 11 metų po 1991 metų Sausio. Klausiau mamos ir tėvo, ir močiutės, kaip jie atsimena tą dieną, tą naktį į sekmadienį.  Labai panašiai, tik močiutė jau buvo išgyvenusi ankstesnį karą ir pokarį. Kai gimė jos dukra, mano mama, atrado paskutinio partizano Antano Kraujelio bunkerį, šiemet jau aš matau ekrane, kaip slėptuvė po krosnimi vėl atrandama iš naujo. O ką aš sau atrandu, kai išgirstu klausimą, ar šiandien, įvykiui pasikartojus, stotume į kovą, kaip prieš trisdešimt metų stojo jie? Neatsakau nieko, nedrįsčiau dėtis didvyre, bet ir nepatenkinu tų, kurie tikisi, kad žmonės nesueitų į gyvą grandinę. Tokių faktų negaliu simuliuoti, būtų negražu, o gal ir nedora. Tad įsimenu paveikslą, prieš kelerius metus pastebėtą socialinėje erdvėje, pasidomėjusi sužinojau, kad tai Andriaus Zakarausko drobė „Raudonas potėpis“. Vaizdinį atpažinau iš tą sausio naktį darytos Virgilijaus Usinavičiaus fotografijos. Esu ją mačiusi, ypač Sausio minėjimų išvakarėse. Kaip arti tada buvo fotografas, paskui tą vaizdą išliejo monochrominėmis spalvomis jaunas dailininkas, kuris tada, 1991 metų žiemą, tebuvo devynerių metų berniukas. Paveikslo gamoje įsiterpia nedideli, ekspresyvūs, švytintys balti, melsvi, raudoni intarpai. Centre – raudona  kraujo spalva, kuri ir negalėjo būti nepralieta, nes Laisvė nebūna pigi, o kraujas nebūna be reikalo, todėl ir mes, laisvės vaikai, jau turime palikimą – tą Sausio kraują ant žiemos sniego. Kitaip, ar rašyčiau, kad gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje, o ekranuose vėl kartojasi vaizdai iš kitos šalies, ir man gaila baltarusių, gaila ukrainiečių. Skauda širdį, bet ar tai aprašysi, ar nuo to persigalvos Lukašenka? Gręžiuosi prie to, ką geriausiai moku – išsiimu dažus, įtveriu drobę ir tapau kaukes – tuo veiksmu plėšiu jas nuo kiekvieno veido, o ne – nuo snukių, kurie garbina galią. Savo destruktyvia prigimtimi, dvasios negalia kurpia neigiamą įtaką aplinkai, tiek žmogiškajai, tiek gamtinei.

 Tapau ir išreiškiu save, dar norėčiau jau rudenį studijuoti dailę, tapau, nes tai irgi yra laisvė kaip ir kiekvienas žalias pavasario lapas. Savo kūryba tarsi nusilenkiu dėkodama ir trylikai bokšto gynėjų, ir Loretai Asanavičiūtei. Yra paliudyta, kad prieš mirtį ji tarė: „Duok man ranką“, tiesiu ją, o atsitiesiu ir pati regėdama Antakalnio kapinėse palinkusią skulptoriaus S. Kuzmos „Pietos“ Motiną, ji prie pat Loretos kapo bei kitų aštuonių čia palaidotų po kraupiosios nakties: tik grįžusio iš tarybinės armijos Virginijaus Druskio, jauniausių vilniečių Dariaus Gerbutavičiaus, kuris ketino būti staliumi, ir abituriento Igno Šimulionio, atitarnavusio metus laivyne prie Vladivostoko Rolando Jankausko, pardavėjo Algimanto Petro Kavoliuko, statybos inžinieriaus Vido Maciulevičiaus, Lietuvos mokslų akademijoje dirbusio Apolinaro Juozo Povilaičio, kino studijos vairuotojo Vytauto Vaitkaus. Ilsisi čia aštuoni broliai ir sesuo, dar penki kitose Lietuvos kapinėse. Sena pasaka apie brolius juodvarniais laksčiusius pasikartojo XX amžiaus pabaigoje, tik brolių jau buvo vienu daugiau, kad jų skaičių ir lemtingą naktį įsiminčiau.

Gyvenk toliau širdyje, Loreta. Pašviesk ir man, laisvės vaikui, žvilgsniu mylimo minioje. Ir man vėl bus šviesiau, jei kada suabejočiau…

                                                   Vasarė Kuprevičiūtė, Akmenės gimnazijos abiturientė

APGINTAI LAISVEI 30

Artėjant Sausio 13-ai, vėl ir vėl prisimename kruvinosios nakties įvykius ir iki ašarų esame dėkingi Laisvės gynėjams. Džiaugiamės apgintos laisvės 30-ečiu, o laisvoje Lietuvoje augančius  mūsų vaikus mokome suprasti istorijos vingius, kad nereikėtų kartoti praeities klaidų. Džiugu, kad Akmenės gimnazijos mokiniai aktyviai ir atsakingai dalyvauja pilietiškumo renginiuose, kuria gražias gimnazijos tradicijas ir stiprią mokyklos bendruomenę. Už aktyvią pilietinę veiklą mūsų gimnaziją jau pasiekė Krašto apsaugos ministro A. Anušausko, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės R. Kačkutės pasirašyta PADĖKA, o specialusis prizas bus įteiktas pasibaigus karantinui. Taip pat džiugi žinia atskriejo ir iš Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM, kur dvi Akmenės gimnazijos mokinės: dešimtokė Julija Kugrytė ir vienuoliktokė Gabija Ratkevičiūtė dalyvavo nacionaliniame plakatų konkurse „Apgynę laisvę“. Konkursas sulaukė virš 100 darbų, prizinės vietos, deja, tik trys, bet komisijos sprendimu J. Kugrytės ir G. Ratkevičiūtės darbai buvo išskirtiniai, todėl verti apdovanoti papildomais prizais.

Savo darbu „Težydi mūsų širdyse“ Julija Kugrytė siunčia jautrią žinutę: žiedais, o ne kardais skynėmės kelią į laisvę.  Mokinė pasirinko laikotarpį nuo 1988 – ųjų… Tuomet kiekvieno lietuvio širdyje įsižiebė laisvės viltis, o žmones siejo vienybė, ryžtas  ir begalinė drąsa. Tai buvo patys galingiausi ginklai, kuriuos J. Kugrytė vaizduoja žiedais drąsios moters rankose. (Pasirinkta darbo technika – tapyba. Taip pat naudojamos Z. Kazėno ir V. Usinavičiaus nuotraukos iš interneto).

Gabija Ratkevičiūtė  primena, kad sovietų vykdytos represijos ir tremtys niekada nepalaužė lietuvių tikėjimo. Atvirkščiai – tikėjimas nešė viltį ir teikė paguodą net skaudžiausiomis akimirkomis. Šiandien vienuoliktokei ryškiausiai šviečia geltona žalia raudona… Šios spalvos ragina nepamiršti laisvės kainos. „Neužmiršim“ – pažada G. Ratkevičiūtė. (Pasirinkta darbo technika – tapyba aliejiniais dažais ant drobės).

Merginų kūryba – išskirtinė dovana Akmenės gimnazijai.  Labai džiaugiamės ir sveikiname!

Istorijos mokytoja I. Šiurkienė

Pradžia ir pabaiga lieka visada

Galėtų būti beveik formulė parašius vietoj lieka lygu, bet tekstas ne apie matematiką, o apie šviesą iš vidaus…

Kalėdinių papuošimų švieselės įsižiebia tyliai, dar tyliau užgęsta. Džiaugsmo šūksnių, šurmulio ir vienas už kitą gražesnių nuotraukų atvirukų pasipila Kalėdų prieigose, tarsi negalėtum būti neuždegęs trumpiausios girliandėlės, mažiausios žvakelės. Bet puošmenų saikas laimi tyliai ir nustebina net visko mačiusius, kai susisuka į stebuklingos žiemos ploniausią sniegą, ryto šerkšną. Arba, kai šviesa tamsiausią vakarą liejasi iš vidaus. Per mažiausios trobelytės ar per didelius Tavo mokyklos langus.

Gal prisiminusi seną formulę Akmenės gimnazijos bendruomenė prieš šias Kalėdas apšvietė svarbiausią savo interjero kūrinį – vitražistės, freskų kūrėjos Nijolės Vilutytės su vyru dailininku Romu Dalinkevičiumi 1975 metais sukurtą vitražų triptichą ,,Miško pasaka”, ,,Vaikai.”, ,,Jūros pasaulyje”. Kad kūrinys papuoštų tada  Akmenės vidurinės mokyklos didžiuosius langus, inicijavo tuometinė direktorė Eleonora Jasiulienė, kai stikliukus laikanti glazūra su švino juostele per laiką suminkštėjo, o gal ir maži jauno žvejo piršteliai paklibino, teko vitražo fragmentą restauruoti. Organizaciniais darbais 1996 metais pasirūpino tada direktoriaus Jono Dagilio pavaduotoja dirbusi Vilgermina Stonienė. Suspėta laiku parvežti ir sumontuoti prieš 400-ąjį mokyklos įkūrimo jubiliejų. Vitražas lyg balto angelo sparnu apglėbtas ir palikęs dar vieną įsimintiną faktą: iš Vilniaus restauruoto vitražo langelius apsiėmė parvežti Vaclovas ir Dalia Šileikos, jie tą dieną aplankė berniuką pagimdžiusią marčią Airidą, grįžę prie mašinos, jos neberado, bet žmonės ne apie pavogtą mašiną kalbėjo, priešingai, apsidžiaugė, kad joje dar nebuvo vitražo langelių.

                      Jaunų dailininkų pora tik po studijų (Nijolė Vilutytė baigė Lietuvos dailės institutą 1973 metais) sukūrė šį meno kūrinį, kuris juolab brangus, nes Nijolė Vilutytė tris žiemas mokėsi Akmenėje, paskui jos gabumus pastebėjo mokytojas Pranas Brazdžius ir pasiūlė tėvams dukrą vežti į konkursą Šiauliuose, kad toliau galėtų mokytis M.K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje. Pastabus mokytojas numatė konkurso finalą – Nijolė jį nesunkiai įveikė ir atsirado Vilniuje, svajonių sostinėje su krištoliniais bokštais. Tiesa, kai kalbėjomės, ji prasitarė, kad ,,tada norėjo jau po mėnesio grįžti namo, bet priprato, išgyveno šešerius metus internate“ ir dabar yra žinoma menininkė, sukūrusi apie 40 didelių darbų: Elektrėnų vaistinėje ir Marijampolės, Kauno, Elektrėnų, Vilniaus bažnyčiose, laidojimo namuose, Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Alytaus kultūros centre, artimiausi nuo Akmenės yra Viekšnių gimnazijoje, dar ,,Žemynos juosta“ dabar uždarytuose ir lyg pamirštuose Žeimelio kultūros namuose.

,,Manyje gyvena linija“, – prasitarė dailininkė. Per ją, liniją, ir mitologiniai motyvai, biblijos įvaizdžiai ir paukščiai. Ir eilutės laiške, atsiųstame į Akmenę jau iš anksto žinant, kad vitražas išliko, saugomas, juo džiaugiamasi: ,, Maloni žinia, gimnazija išsiplėtė, tvarkoma, mylima! Kolektyvas kūrybingas – tai  aptikau Google.“ O ko nėra šioje globalioje saugykloje, yra atmintyje apie Vilučių šeimą, gyvenusią 1952-1960 metais prie pat Akmenės, Dabikinėlėje,  kur veikė senoji MSV. Iš ten kelias į mokyklą per ištvinusią Dabikinę, likęs iš tėvų aukštaičių prielankumas žemaičiams, nes ,,ši žemelė davė tokią jutiminę mitologiją, apie kurią tik vėliau knygose įskaityta ir vitražų spalvomis išlieta“.

Taigi gražu, kad, būtent, šiemet direktoriaus pavaduotojas Sigitas Pocius sumanė įmontuoti lempas, kad vitražo spalvos vakarais būtų matomos iš lauko. Laidelius išvedžiojo ir sumontavo Justinas Jocas ir Alfonsas Cvetkovas. Ačiū jiems už kruopštų darbą.

Dar gražiau šia šviesa iš vidaus dalintis su visais. Ir tai daugiau, negu skalsu.

                                               Akmenės gimnazijos muziejaus tvarkytoja Rita Ringienė

Nuotr. abiturientės Vasarės Kuprevičiūtės

ir Nijolės Vilutytės piešti angelai, atskridę su pasveikinimu į Akmenę.

Bendruomenei

Mielieji,

Tegul artėjančių Kalėdų dvasia  saugo Jūsų jautrumą ir gerumą,  lai kiekvieno Jūsų širdies Kalėdos tampa džiaugsmo šaltiniu ir sielos namais Jūsų artimiesiems. Eikime į šviesą ir kurkime visi drauge gerumo ir pasitikėjimo vieni kitais pamokas.

                                                                                                                                     Eglė ir Rima

„Mano laimingesnės Kalėdos“

 „Šie metai paskelbti vaikų emocinės gerovės metais. Tačiau, kaip tyčia, dėl pandemijos jie įnešė daug sumaišties į mūsų ir vaikų gyvenimus: iššūkiai ir rūpesčiai dėl nuotolinio mokymosi, socialinių ryšių apribojimas, slogi nuotaika, neigiamos emocijos ir t. t. Todėl kilo idėja advento laikotarpiui sukurti kalendorių, kurio užduotys padėtų stiprinti vaikų emocinę gerovę, ir paskelbti socialinę akciją „Mano laimingesnės Kalėdos“.

  Idėja, pasirodo, itin sėkminga. Socialiniuose tinkluose paskelbus registraciją į VšĮ „Laimi visi“ organizuojamą socialinę akciją užsiregistravo beveik 600 tėvelių ir pedagogų, besirūpinančių savo vaikų ir ugdytinių emocine gerove. Jų elektroninio pašto adresais, kasdienės advento kalendoriaus užduotys, stiprinančios vaikų laimės ir emocinio stabilumo jausmą, nemokamai pasiekia daugiau nei 8 tūkstančius vaikų.“

  Prie šios puikios iniciatyvos užsiregistravau ir aš su savo šaunia aštuntokų kompanija.  Visą advento laikotarpį, kiekvieną mano mokinį pasiekia naujas kalendoriaus lapelis su naujomis užduotimis pamąstymui.

  Gražaus švenčių laukimo.

  8 klasių auklėtoja Jūratė

2020 metai – vaikų psichinės sveikatos metai

2020 metai – vaikų psichinės sveikatos metai. Mokyklos bendruomenė parašė projektą, skirtą vaikų psichinės sveikatos stiprinimui.  Susidariusi situacija apribojo veiklų galimybę. Tačiau projektas įgyvendintas. Apsilankyta  ne kartą visose pradinėse klasėse. Psichologė ir soc. pedagogė kalbėjosi su vaikais, piešėme jausmus, atlikome laimės auginimo pratimus, įvairias užduotis pateikdavome savarankiškai veiklai klasėse. Vaikai matavo savo emocijas, spalvino emocijų puodelius, kalbėjome apie baimes, apie tai kaip emocijos mums padeda ar trukdo. Paskutinę mokslo dieną visos pradinės klasės gavo dovanas.  apdovanotos relaksaciniais kamuoliukais, kuriuos pamaigius galime nusiraminti, kiekviena klasė gavo albumėlį – gerų darbų aprašymams ir užduočių rinkinius, kur kiekvienas vaikas galėjo atlikti jam skirtą užduotį. Dėkojame mokytojams ir vaikams įsitraukusiems į mūsų projektinę veiklą .

                                                                                                Psichologė Rima ir soc.pedagogė Eglė

Gimnazijos biblioteka kviečia nenustoti skaityti!

Mieli skaitytojai,

Gimnazijos biblioteka kviečia nenustoti skaityti!

Nors knygų rinktis patiems bibliotekoje nėra galimybės, tačiau knygas galima užsisakyti per elektroninį katalogą iMOBIS (http://akmenesgimnazija.lt – paslaugos- elektroninis bibliotekos katalogas), el.paštu (romualda.augustiniene@gmail.com) arba tel. +37061029061.

Užsakytas knygas pasiimkite ir perskaitytas grąžinkite pas budinčią valytoją.

          

Malonaus laiko su knyga!

Bibliotekininkė Romualda

Supažindiname su naujais Vyriausybės sprendimais dėl švietimo įstaigų darbo

  • Visi mokiniai nuo 5 iki 12 klasių iki pat žiemos atostogų mokysis tik nuotoliniu būdu.
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose rekomenduojama ugdyti tik tuos vaikus, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
  • Ilginamos pradinukų atostogos – nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d.
  • Specialiosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse, profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programos mokiniai bus ir toliau ugdomi įprastu kontaktiniu būdu.
  • Nuostatos dėl švietimo pagalbos nesikeičia – ji gali būti teikiama ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, užtikrinant operacijų vadovo nustatytas saugumo sąlygas.
  • Neformalusis vaikų švietimas galės vykti tik nuotoliniu būdu arba stabdomas, jeigu nėra tokios galimybės. Neformalusis suaugusiųjų švietimas ir neformalusis profesinis mokymas taip pat perkeliamas į nuotolinį, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus, taip pat užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus (įskaitas) asmenims, stojantiems į užsienio aukštąsias mokyklas.

Šie reikalavimai įsigalioja nuo gruodžio 9 d., trečiadienio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Pradinukai „matavo“ savo emocijas

  Štai čia – Akmenės gimnazija. Joje mokosi puikūs vaikai. Septyniose pradinėse klasėse  mokosi 118 pradinukų. Visos pradinės klasės buvo apdovanotos emocijų matavimo termometrais.

    Su vaikais ir mokytojomis buvo aptarta, kad moksleiviai bent savaitę, kiekvieną dieną žymės lipdukais, kaip jie jaučiasi. Apsilankius po savaitės, buvo pastebėta, kad vaikai ir toliau nori žymėti savo emocijas, netgi primena mokytojai, kad šiandien dar neįvardinome, kaip jaučiamės. Vaikai sakė, kad jiems patinka žymėti, o labiausiai patinka –  laimingai ir linksmai jaustis.

Štai kaip atrodo termometrai įvairiose klasėse.

Stropūs seniūnai net suregistravo vaikučių nuotaikas.

Prašiau vaikų, kad padarytų patys išvadas, tai jie sakė, kad mūsų gimnazijoje mokosi laimingi, linksmi ir ramūs vaikai. Vaikučiai ir toliau žymės, kaip jie jaučiasi, kalbėsime apie tai, dar ne kartą. Kad geriau įsisąmonintų savo jausmus, vaikai dar gavo užduotėlę nusalvinti savo jausmų puodelį.

Štai tokie geri dalykai vyksta Akmenės gimnazijoje. Dėkojame už puikų termometrą.

                                                                                                Gimnazijos pradinių klasių moksleiviai

Paskaita šeštokams „DIRBSIU SAUGIAI“

Lapkričio 30 dieną 6a klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje, kurią vedė VDI vyriausias darbo inspektorius Aidas Šiurkus ir įmonės 3 M Lietuva atstovė Agnė Raudeliūnienė. Mokiniai buvo supažindinti, kokie rizikos veiksniai yra mūsų aplinkoje, kaip juos pastebėti, įvertinti ir  išvengti. Kartais visai nesusimąstome, kad pavojai slypi visai čia pat. Šeštokai aktyviai dalyvavo diskusijoje apie asmenines ir kolektyvines apsaugos priemones, jų naudojimą ir būtinybę saugant savo bei kitų sveikatą. Paskaitoje taip pat dalyvavo žmogaus saugos mokytoja Jūratė Stonienė.

Gruodžio 1 d. 6a klasės mokiniai dalyvaus 5-6 klasių viktorinoje „DIRBSIU SAUGIAI“ ir kartu su kitomis respublikos mokyklomis varžysis dėl prizų. Linkime jiems sėkmės!

6a klasės auklėtoja Indrė Šiurkienė

„Pumpurėliai“ pražydo rudenį

Lapkričio 6 d. Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos skyrius ,,Buratinas“ suorganizavo tradicinį V-ąjį tarptautinį šokių konkursą ,,Pumpurėliai 2020″. Sudėtinga epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje įtakojo tai, jog šokių konkursą buvo nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu.

    Konkurse dalyvavo 30 šokių kolektyvų iš Naujosios Akmenės, Akmenės rajono, Šiaulių, Mažeikių, Joniškio, Kėdainių miestų, Latvijos Respublikos Rygos miesto ir Japonijos. Šokėjai pasirodė keturiose amžiaus grupėse: 4-7 metų , 8-10 metų, 11-14 metų, 15-19 metų. Renginio dalyviai parodė skirtingų šokio stilių kompozicijas: šiuolaikinio-pramoginio šokio stiliaus, gatvės šokio stiliaus, rytietiško (pilvo),  ritminius ir lietuvių liaudies šokius. V-ąjame šokių konkurse ,,Pumpurėliai 2020″ dalyvavo 422 šokėjėliai. Tarptautinį šokių konkursą  ,,Pumpurėliai 2020″ vertino Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos vedėja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Irena Girdvainienė, mokyklos metodininkė Agnė Krušinskienė ir konkurso ,,Pumpurėliai“ globėjas Vytautas Vėlavičius. Komisijos nariai vertino šokio techniką, sceninę šokėjų išvaizdą, minties perteikimą šokio judesiu.    Šiame konkurse dalyvavo visos trys mūsų gimnazijos šokių grupės. 8-10 metų ir 15-19 metų  amžiau grupė pelnė 3 vietą, o 11-14 metų amžiaus grupė- 2 vietą.

Nijolė Milaševičienė

Tarptautinė Tolerancijos diena Akmenės gimnazijoje

Nurašau eilutę iš lietuvių kalbos žodyno:

Tolerancija – (lot. tolerantia – kantrybė, ištvermė): priešingos negu mūsų nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, pakanta.

Gyvename labai skirtingų žmonių visuomenėje. Tolerancija – vienintelis kelias išmokti pripažinti skirtumus, žvelgti į pasaulį be išankstinio nusistatymo, kad būtų gera gyventi vieniems šalia kitų. Skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui. Tolerancija moko mus būti pakančius, gebančius suprasti kitą ir kitokį.

Šiandien apie toleranciją buvo kalbamasi klasės valandėlėse, ieškoma gražių tolerancijos pavyzdžių iš artimiausios aplinkos, o  remiantis istorijos pamokomis aptariama, kur gali nuvesti netolerancija rasei, religijai, tautybei…

Pradinių klasių mokiniai, turėdami galimybę visi susitikti mokykloje, kūrė savo tolerancijos mozaikas piešdami spalvotomis kreidelėmis kieme. Mažiesiems tolerancija – tai spalvota svajonių pilis, draugystė, mama ir tėtis, šeima, draugo ranka, mokytoja, klasė, kur visi jaučiasi saugūs, spalvoti balionai ir gėlės, vyro ir moters draugystė po Lietuvos vėliava, gera nuotaika ir šypsenos… Nusišypsojau ir aš – juk spalvotame pasaulyje gyventi yra gera ir paprasta!

Indrė Šiurkienė

Tu turi savo kelią, aš turiu savo: tačiau vienintelis ir teisingiausias kelias paprasčiausiai neegzistuoja.

Frydrichas Nyčė

Užuojauta ir tolerancija yra ne silpnumo, o didelės stiprybės ženklas.

Dalai Lama

Kas yra tolerancija? – tai žmonijos išdava. Visi esame sudėti iš trūkumų ir klaidų, todėl atleiskime vieni kitų kvailybę. Tai yra pirmasis gamtos dėsnis. Galvokite sau ir leiskite kitiems ne mažiau džiaugtis šia privilegija.

Volteras

ISTORIJOS (IR NE TIK) PAMOKOS KAUNE

Ar žinote, kuo didikų batai viduramžiais skyrėsi nuo dabartinių? Kaip puošėsi aukštuomenės damos ir jų kavalieriai? Kokios buvo  LDK dvarų tradicijos? Ar jos panašios į europietiškas? Jei negalite atsakyti į šiuos  klausimus, paklausinėkite  Akmenės gimnazijos aštuntokų, kurie spalio 21 d. dalyvavo  edukacinėje programoje Kaune „Dvaro kultūra Europoje ir LDK“. Mus pasitikę dvariškiai atskleidė dvaro paslaptis, pademonstravo viduramžių šokius, o vėliau ir mus pačius įtraukė į tų šokių mokymąsi. Buvo linksma, bet ne lengva. Daug reikia prakaito išlieti, kad gracingai pataikytum į taktą. Taip pat pasinaudojome galimybe ir apžiūrėjome viduramžių ginklus, o riterių šarvus net patys pasimatavome. Puiki integruota istorijos, technologijų, šokio ir muzikos pamoka toliau persikėlė į miestą.

Ten gilinome istorijos žinias aplankydami „Senelį išminčių“, ramiai sau dūmą pučiantį ant buvusios batų gamyklos „Lituanica“ pastato, apžiūrėdami legendomis apipintą seniausią mūrinę Kauno pilį, pasidžiaugdami įspūdingu beveik 7 metrų Vyčiu, daug emocijų patirdami Neries ir Nemuno santakoje… Istorijos pamokos, papildytos rudeniškomis spalvomis ir ramia upių tėkme baigėsi Kauno Rotušės aikštėje. Tačiau autobuse dar laukė draugystės, bendravimo, pasidalinimo įspūdžiais, linkėjimų rašymo pamokos, kurias organizavo aštuntokų auklėtoja Jūratė Stonienė. Visos kelionės metu  mokiniai dalyvavo konkurse „RASK jei GALI“.   Per atostogų savaitę rinksime  įspūdingiausią kadrą, kuris, galbūt, bus vertas papuošti kartu važiavusios bibliotekininkės Romualdos  Augustinienės  valdas. Tad laukite tęsinio!

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

Atminties sienelė Akmenėje

Spalio 18-osios sekmadienį Akmenėje, Stoties gatvėje, šalia namo, kurio kiemo gilumoje būta žydų sinagogos, atidengta simbolinė sienelė, primenanti  apie buvusią ir per karą sudegusią sinagogą,  kuri 1941 metų vasarą tapo moterų ir vaikų getu. Du mediniai vienos šventyklos pastatai tapę sulaikymo, apribojimo vieta kaip ir vyrų getas Roshos kepykloje tada Žagarės, o dabar K. Kasakausko gatvėje.

Po 79-erių metų to paties miestelio aikštėje jau kiti lietuviai  skaitė čia gyvenusių žydų pavardes tarsi pri(si)mindami, kas taip visai neseniai gyveno šalia jų, kvietė užeiti į krautuvėles, skubėjo melstis ar skaityti į savo šulę. Po lietaus suspindusi ryški rudens saulė sveikino į renginį susirinkusius miestelio žmones, organizatorius Dianą ir Marijų Lopaičius, Arūną Ostrauskį, sienelės autorių Antaną Adomaitį ir paminėjimo svečius: iš Vilniaus atvykusią Fainą Kukliansky, iš Šiaulių – Josifą Buršteiną, o  mažeikiškės Rimos Skrodenytės vadovaujami šauliai rikiavosi ir su mūsų rajono gimnazistais ėjo ratu paimdami akmenėlius su užrašytomis žmonių pavardėmis:

Abelkopfai, Anselovičiai, Balonai, Berghauzai, Buršteinai, Bukancai. Deičai, Dineršuliai, Elkišikai, Fridbergai, Garbai, Garberiai, Goldbergai, Grosai, Glazai, Jakobsonai, Jevoškeriai, Joselovičiai, Kaganai, Kelmanai, Kleinai, Kursai, Liberdonai, Mencovskiai, Nirenbergai, Slez, Soloveičikai,  Šakenovskiai, Šmitai, Tamarinai, Zingeriai, Vulfsonai.

Susikaupimo tyloje tik vaikų žingsniai, balsai, paskui dar kelionė autobusu iki paskutinės stotelės, kurioje  kasmet vis ryškesnė suneštų akmenėlių menora. Trumpiausią, bet įsimintiniausią kalbą tą dieną pasakė Joselis Traubergas: ,,Iš mano devynių šeimos narių likau tik aš vienas gyvas, bet yra daug kitų, kam buvo blogiau – iš dvidešimties neišgyveno nei vienas. Bet gal mus ištikęs likimas neliko be ženklo, juk susikūrė mūsų tautos valstybė.“ Įtaigus išgyvenusio Kauno geto vaiko žodis, kurio negaliu pamiršti, o pasikalbėję apibendriname, kad žmoniškumas neturi tautybės, užmaršties ir sienų. Tai todėl ir lieka, kas žmones ir tautas jungia, vienija, tai todėl ir išgyvenama, ir sugyvenama.

                                                                                                              Rita Ringienė

Nuotraukose: Atminties sienelė Akmenėje;

Akmenės gimnazistai su istorijos mokytoja Indre Šiurkiene;

Joselis Traubergas su žmona ir renginio organizatore Diana Lopaitiene.

„Išgyvenimo“ žygis

Šaltoką, bet saulėtą spalio 17 dienos šeštadienio rytą, „Žygiuko klubo“ žygeiviai vėl išsiruošė į žygį. Šį kartą vaikams buvo pasakyta, kad būtina turėti su savimi užrašų knygutę, rašiklį, dubenėlį, šaukštą, puodelį, nes laukia staigmenos ir dar – netikėtas svečias „X“. Paslaptingasis svečias – mūsų gimnazijos tikybos mokytojas ir skautas Mindaugas Krūmas – žygio metu vaikus supažindino su  „skautiško pradžiamokslio“ pirmaisiais žingsniais, mokė, kaip reiktų išgyventi, pasiruošti ir neišsigąsti sunkumų, o juos įveikti. Keliaujant parinktu maršrutu, vis stabtelėdavome užfiksuoti tai, ką pastebėjome, ką sutikome, pamatėme, įsidėmėjome. Stovyklavietės vietoje Mindaugas K. mokė, kaip reiktų užkurti laužą, kai šakos šlapios, kaip apsisaugoti nuo vėjo ir įsirengti pastogę. Po to visi skanavome pačių gamintais pietumis ant laužo ir karšta arbata, dalinomės įspūdžiais, o vaikai dar ir susigalvojo įvairių žaidimų.

Nors ir truputį pavargę – nes šį kartą jau įveikėme net 8 km – grįžome namo su gera nuotaika, linksmi ir šėliodami.

Dėkoju kolegai Mindaugui Krūmui už pagalbą ir bendradarbiavimą, o mokiniams, kad tiki ir pasitiki manimi, kad savo laisvadienius leidžiame prasmingai ir turiningai.

Mokytoja Gitana Gricienė

Elektronikos atliekų diena

Spalio 14 –tarptautinė elektronikos atliekų diena. Ši diena skirta kuo plačiau informuoti visuomenę apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas. Šią dieną paminėjo ir mūsų gimnazijos mokiniai. 9 ir 10 klasės dalyvavo internetinėje pamokėlėje – „Elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir kitų atliekų surinkimo būtinybė, žalingas poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai“. Stebėjome filmuką, po to visi sprendėme kryžiažodį. 

     Elektronikos atliekas aktyviai rūšiuoja ir Akmenės gimnazijos mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Aktyviausi veikloje – pradinių klasių mokytojos ir jų auklėtiniai. Aktyviausios  – Gitana Gricienė ir Ilona Trinkienė. Iš mokytojų ir darbuotojų aktyvūs – Žana Savickienė, Kritina Jomantienė, Jocas Justinas, Sigitas Pocius ir kiti. Ačiū jiems. Kitą savaitę, spalio 20 – 23 d.d. į mokyklą atvyksta elektroninių atliekų surinkimo automobilis. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai jau neša ir veža atliekas į mokyklą. Kviečiame ir kitus aktyviai dalyvauti.

  Tegul mūsų aplinka darosi švaresnė ir patrauklesnė. Rūšiuokime atliekas.

                                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Patyriminė diena Klaipėdoje

Muzikos mokytoja Sima Girdvainienė pasiūlė 8 kl. auklėtojai Jūratei Stonienei ir jos auklėtiniams, bei man, geografijos mokytojai turiningą išvyką į Klaipėdą. Taigi išvykoje integravome tris dalykus – muziką, technologijas ir geografiją. Pirmas sustojimas – Olando kepurė, tai skardis arba klifas Lietuvos pajūryje, Pajūrio regioniniame parke. Nuo seno skardis – tai orientyras žvejams. Jo aukštis – 24,4 metrų. Oras pasitaikė vėjuotas, jūroje didelės bangos. Šio sustojimo metu ragavome picas, aiškinomės jų sudėtines dalis ir sprendėme, kuri iš jų skaniausia. Čia mums pagelbėjo technologijų mokytoja Jūratė.

       Toliau skubėjome į Klaipėdos Žvejų rūmus stebėti J. Ofenbacho operetės „Orfėjus pragare“. Muzikos mokytoja Sima supažindino mus su operetės siužetu, paaiškino kuo panašios ir kuo skiriasi opera ir operetė. Labai patiko dekoracijos, veikėjų rūbai, solistų ir choro atliekamos partijos. Nustebino, kad viename iš pagrindinių vaidmenų pamatėme dainininką Deivį (Deivydą Norvilą).

      Didžioji dalis mokinių operetėje buvo pirmą kartą.

      Ačiū mokytojoms Simai ir Jūratei už rūpestį organizuojant išvyką.  Ačiū ir mūsų vairuotojui Alfonsui.

                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Dvyliktokų atsakymo į klausimą „Kodėl taip sunku mylėti?“ paieškos Vilniuje

Spalio 7 dieną dvyliktokai mokymusi pasirinko neįprastą erdvę- išsiruošė į Vilnių. Ten pasitelkę dailę, muziką, teatrą, literatūrą ieškojo atsakymų į klausimą “ Kodėl taip sunku mylėti?“

24-oji buvo kitokia, kitokie buvo ir Salė, ir Milė, ir pats Pokštas. Būtent visą dvyliktokų kelionę Vilniuje ir jungė ši tema. O viskas prasidėjo MO parodoje ,,Kodėl taip sunku mylėti?”, kuri kelia klausimą, kodėl mums taip sunku suprasti, priimti, nesmerkti kitoniškumo? Taip pat tai ir klausimas apie santykį su savimi – kaip priimti save tokį, koks gimei, kaip rasti pusiausvyrą tarp kartais konfliktuojančių vidinių tapatybių ir nusistatymų. Paroda žadina jutimus vaizdu, garsu, panardina į vientisą išgyvenimą. Parodoje susijungia meno kūriniai, video instaliacijos, garso, šviesų ir netgi lietaus efektai. Viena iš pagrindinių parodos autorių bei sumanytojų – Susa Bubble teigia, kad jos alegorija dedikuota ateinančiai jaunajai kartai, kurios laukia sunkus uždavinys – priimti sprendimus ir veikti plūstant milžiniškam prieštaringos ir dažnai melagingos informacijos srautui, nepasiklysti savyje ir išlaikyti savo tikrąjį ,,Aš“.

Kito mūsų kelionės tikslo nereikėjo toli ieškoti. Jis buvo visai čia pat, antrame MO muziejaus aukšte, kuriame veikė paroda apie operą ir teatrą. Fone skambanti didinga klasikinė muzika privertė pajusti teatro užkulisių dvasią. O kiek jausmo pridėjo įspūdingos dekoracijos bei ypač tikroviškai atrodantys kostiumai! Nors opera ir teatras susideda iš netikrų, suvaidintų jausmų, parodoje buvo galima pasiklausyti nuoširdžių ir gyvenimiškų aktorių, šokėjų, kostiumų dailininkų bei kitų su teatru susijusių asmenybių pasakojimų apie gyvenimą teatre ir už jo ribų.

O kelionės kulminacija tapo Mažajame Vilniaus teatre išvystas Mariaus Ivaškevičiaus spektaklis ,,Madagaskaras“. Tai buvo 3 valandos juoko, ašarų bei susimąstymo. Spektaklyje veiksmas sukasi apie Kazimierą Pokštą, kuris iškėlė idėją, jog reikia sukurti atsarginę Lietuvos kopiją Madagaskare. Griebtis už pilvų mus ne kartą privertė vienos iš pagrindinių spektaklio herojų – Salė bei jos geriausia draugė Milė. Salė sutirštintomis spalvomis pasakoja ne ko kito, o pačios Salomėjos Nėries gyvenimo istoriją. Tiek Pokštą, tiek Salę, tiek Milę kankino tie patys, mums dar MO parodoje išgirsti klausimai, kodėl taip sunku mylėti, sunku nesmerkti ir priimti…

Atsakymų į šiuos klausimus mes galbūt ir neradome, bet mes radome skaudulius, apie kuriuos dažnai visuomenė nutyli. O svarbiausia problemų sprendimo taisyklė – pripažinti ir atrasti. Tad su pilnu bagažu įspūdžių ir kupini apmąstymų, mes praturtėję ir atradę leidomės kelionėn namo.

Julija Kugrytė ir Vasarė Kuprevičiūtė

Kiek kainuotų neįkainojamas Čiurlionis?

Spalio 8 dienos pamoka vienuoliktokams buvo ne tik mobili, integruota ir patyriminė – važiavome į Kauną, kur mokėmės kitaip: svečiavomės Maironio namuose, kuriuos poetas nusipirko po to, kai 1909 metais ištarė: ,,Gana lesinti svetimo miesto balandžius.“ Ne tik ištarė, bet ir sugrįžo iš Peterburgo, paskui ilgai remontavo, kūrė, glaudė ir dovanojo – dabar čia veikia Literatūros muziejus. Visos dienos jam prireiktų, ir tai būtų tik dalis ilgo pasakojimo. Paskui žiūrėjom ilsėdamiesi, kaip sklendžia rudens lapai – laiškai poeto sode, kaip lėtai krenta žemėn, nuotraukon, kurią pasilikom prisiminimui.

Pas Vaižgantą gal sugrįšim po pažinties su Severiute ir Mykoliuku, o dabar tik pažvelgėm į kuklaus buto langus ir prisėdom šalia skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurto paminklo. Reikėjo nepavėluoti į pamokos tęsinį M.K. Čiurlionio galerijoje. Įsižiūrėti, įsiklausyti ir sugrįžti dar ne kartą, kaip ir mokytojoms vis su kitu būreliu… Dar (at)spėti modernaus dailininko ženklus ir klausti, ar įpirktų kas dabar jo ,,Rex“. Gal, tik ne diduma, o kas jau neparduodama, tai ir neįkainojama, o jei parduodama? Tai jau ir ne visų… O mes, va, stovime prieš šviesaus karaliaus didelį šešėlį to netikėto klausimo užklupti. Ir dovanojamės prasidžiugdami, kad Čiurlionio dar ilgai visiems užteks, tik ar juto mūsų mokiniai, koks svarbus būna ir negalėjimas pasakyti, parašyti ar nutapyti, kai auga, veržiasi kas iš vidaus, paskui taip netikėtai plyšta sakiniu, potėpiu, garsu…

Kaip ir nuoseklus mokslo metų pradžios skaitymų tęsinys – premjerinis Jašos Kocelio režisuotas spektaklis ,,Elektra“. Iš Sofoklio, Euripido tarsi į moteriškąjį ,,Hamleto“ variantą, kad neužtektų tik ,,tylėti ir šokti“. Kad kiltų klausimų ir apie kainas, ir (ne)įkainojimus, kad būtų nepatogu neskaityti, nežinoti.

Tad mobili ketvirtadienio pamoka buvo dalis visumos, kurią vis stengsimės aprėpti per visą tolimesnį gyvenimą.

Dėkojame vairuotojui Alfonsui Cvetkovui ilgą pamokų kelią kaip juostą kantriai vis susukančiam.

                                                                                                    Rita Ringienė

Projekto „Gimnazijos bibliotekos erdvės – turiningam laisvalaikiui“ startas

Šiandien tarp devintokų vyko žaidimų varžybos „Jei žaisti, tai žaisti gimnazijos bibliotekoje!“ Tai viena iš Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimo programos projekto veiklų. Dažnas sakytų, kad žaidimai nieko nemoko, o yra tik laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau žaidžiant laisvalaikis gali būti daug prasmingesnis. Juk žaidimai moko komandinio darbo, bendravimo ir bendradarbiavimo, gilina žinias, o sėkmingai įveikus užduotį kelia savivertę.

Devintokai varžėsi 5 komandose. Kiekviena komanda turėjo atlikti po tris užduotis. Norint būti sėkmingais,  reikėjo atidumo ir susiklausymo. Mokiniams puikiai pavyko dirbti komandoje, palaikyti draugus, kartu atlikti užduotis. Labiausiai įtraukė istoriniai edukaciniai žaidimai – dėlionės. Tačiau ir kitur netrūko azarto ir geros nuotaikos. Po įtemtos kovos visos komandos buvo apdovanotos  saldžiaisiais prizais, o nugalėtojai – ženkliukais su gimnazijos logotipu.

                      Džiaugiamės šiandien prasmingai praleistu laiku ir jau laukiame susitikimų kitose veiklose.

Bibliotekininkė Romualda Augustinienė

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

INTEGRUOTA- PATIRIMINĖ ISTORIJOS IR GEOGRAFIJOS PAMOKA 6 B KLASĖJE „ ISTORINIAI – GAMTINIAI AKMENĖS KRAŠTO PAMINKLAI“

6 b klasės mokiniai, rugsėjo 29 d. lankėsi istoriniame, kultūriniame, gamtiniame  Akmenės krašto objekte – Ventos regioniniame parke. Susipažino su Ventos paslėnių kraštovaizdžiu, jo gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Atliko praktines užduotis: ieškojo rašytinių ir nerašytinių istorijos šaltinių, patvirtinančių priešistorės žmonių gyvenimo  istorijos faktus; pažino mūsų krašto istoriją ir jūros periodo uolienas, pažino dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas; aiškinosi, koks vyravo klimatas, augalija ir gyvūnija jūros periodo laikotarpiu.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė-Sinkevičienė ir geografijos mokytoja Vilija Šerpenskienė

Integruota istorijos ir kūno kultūros pamoka „Kokius žaidimus vaikystėje žaidė mūsų tėveliai ir seneliai?“

5 klasėse mokiniai susipažino su savo tėvelių ir senelių vaikystės žaidimais. Pažino savo šeimos narių vaikystes, pravesdami šeimos nariams apklausą „Kokie buvo mano tėveliai ir seneliai vaikystėje?“. Mokėsi žaisti žaidimus „Klasė“, „Aili Baba“, „Akla višta“, „ Sugedęs telefonas“, „Diena naktis“.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė- Sinkevičienė ir kūno kultūros mokytojas Evaldas Radionovas

5 klasių istorijos pamokos Akmenės Šv. Onos bažnyčioje

5 a ir 5 b klasių mokiniai rugsėjo mėnesį per istorijos pamokos keliavo į Akmenės Šv. Onos bažnyčią, kur ieškojo rašytinių ir nerašytinių šaltinių, kurie nusako mūsų krašto istoriją. Mokiniai domėjosi Onos Jogailaitės raštu, kuris leidžia Akmenės miestelyje statyti bažnyčią ir jai suteikiamos žemės, studijavo krikšto ir santuokų knygas. Lankėsi bažnyčios bokšte. Stebėjo Akmenės miestelį iš bokšto, susipažino su bažnyčios architektūra, statybos, varpų istorija, sakraliniais daiktais bei rūbais. už pagalbą dėkoju mokytojos padėjėjai Elenai Janulienei.Istorijos mokytoja Aida JokubauskaitėžSinkevičienė

Išvyka į Mažeikių gyvūnų globos draugiją

Spalio 4-oji minima Pasaulinė gyvūnų diena. Ta proga, spalio 6 dieną, vykome į Mažeikių gyvūnų globos draugiją su didžiuliu glėbiu dovanų. Mūsų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai prisidėjo prie mano paskelbtos akcijos „Padovanok gultuką prieglaudinukui“ ir net 40 gultukų – pagalvėlių pasiekė kelionės tikslą. Nuoširdų ir didžiulį AČIŪ  tariu 1a klasės mokiniams, jų tėveliams  ir mokytojai, kurie vietoj gultuko paaukojo 52 eurus, 1b klasės mokinukams, jų tėveliams ir mokytojai už 5 gultukus ir maistelį, 3a klasės mokinukams, jų tėveliams už 14 gultukų, maistelį ir rūbelius, 5b ir 6a  klasės mokiniams ir jų auklėtojoms už atneštą gultuką. Dėkoju technologijų mokytojai Jūratei Stonienei už tai, kad su savo 8a, 8b, 9a klasių mergaitėmis siuvo gultukus pačios, o prie jų prisidėjo ir 10 klasės Ugnė R., Kamilė D., Deimantė S., 6b klasės Viltė J., Modestas P.

Tikiu, kad auga nuostabi vaikų karta, kuri moka užjausti, suprasti, padėti. Ačiū visiems už Jūsų gerumą

Mokytoja Gitana Gricienė

Pirmokai bibliotekoje

Viena  pirmos klasės rugsėjo mėnesio vadovėlio tema „Kur gyvena knygos?“ Tad pirmokai,  įgiję žinių pamokoje, jas  galėjo pagilinti  rugsėjo 29 d. apsilankę  gimnazijos bibliotekoje. Kartu su savo mokytojomis Ilona Tališauskiene ir Raminta Krasauskiene keliavo po gimnazijos bibliotekos erdves, susipažino su taisyklėmis,  sužinojo, kad bibliotekoje galima žaisti stalo žaidimus, ruošti pamokas, skaityti, kompiuteriais spausdinti įvairius darbus arba tiesiog naršyti internete. Ilgiau sustojome prie pirmokams skirtų knygų lentynų,   išsiaiškinome kokios knygos čia gyvena, kaip surasti norimą knygą, kaip elgtis su knyga,    išbandėme interaktyvių knygučių įdomybes.  Tikiuosi, pažintis su gimnazijos biblioteka vaikams buvo naudinga, paskatino greičiau išmokti skaityti ir tapti gimnazijos bibliotekos skaitytojais. Dėkoju mokytojoms Ramintai ir Ilonai už bendradarbiavimą.

Bibliotekininkė Romualda

Mokytojų diena 2020

Visko pilna diena, kai pavadavo dvyliktokai ir per pamokas, ir per šokius, kai nukopijuotas mokytojų kaukes užsidėję smagiai šoko, paskui klausinėjo, kalbino. Dar buvo ir mero skanaus torto, kavos, žinių apie apdovanotus žmones: bibliotekininkę Romualdą Augustinienę, Ramintą Krasauskienę, tėvų komiteto pirmininką Aidą Šiurkų. Ir kelionių: kam individualiai, kam į geltonąjį sulipus net Biržus pasiektum ir pereitum 500 metrų ilgio tiltu į kitą Širvėnos ežero pusę, kur restauruojami Astravo rūmai, vieni iš 99 grafo Tiškevičiaus. Dar Kirkilų apžvalgos bokšto panorama ir Karvės olos baugi slaptis.

 Šilto rudens atvirukai ir poilsis, o šiandien vėl sąsiuviniuose gyvai užsirašysime klasės darbą…

Rita Ringienė

Kai sustoji prie Ąžuolo

Kokia mūsų mokykla 424-aisiais jos įkūrimo Akmenėje metais? Palyginus su pirmtake, turbūt didesnė, palyginus su 1979 ar su 2011– aisiais, kai išleidome po 91, 90 abiturientų laidas, o šią vasarą tik 30 –  sumažėjusi gal trigubai pagal banguojančią mokinių ir mokytojų statistiką. Mokykla su padaliniais: arčiausiu ,,Gintarėliu“ ir Agluonos, ir Kivylių skyriais. Iš viso 58 mokytojai, iš kurių Akmenės gimnazijoje  – 44, pusė jų – 22 yra buvę tos pačios mokyklos mokiniai,  o dabartinių šiemet 353 mokiniai. Jie visi mokosi gimtosios lietuvių ir populiariausios anglų kalbos, 99 – rusų,  62 – vokiečių kalbos ir, žinoma, matematikos, muzikos, istorijos ir geografijos, dailės,  pasirinktinai fizikos, chemijos ir technologijų, stiprina sielą (tikybos mokosi  – 156 mokiniai, etikos  – 60) ir kūną per fizinio lavinimo ir šokių pamokas. Kasryt į gimnaziją atvažiuoja 112 mokinių. Dar suskaičiuota, kad 53 kabinetų plotas 2538 m², o bendras visų pastatų plotas 7739 m².

Pagal skaičius didelė ir erdvi gimnazija, apsupta liepų, 1977 metais pasodintų gluosnių, 1996 metų pavasarį – kaštonų,  auga didelis maumedis, šermurkšnis, ievos, alyvos ir 1967 metais kirčio išvengęs mūsų Ąžuolas, prie kurio kaip prie gyvos sienelės sugavau šio rudens mokytojų ir mokinių.

Ąžuolas

Aš tokio ąžuolo kaip gyvas nemačiau:

Jo šakos veržiasi, kaip paukščiai, vis aukščiau,

 

Ir saulė vakare į jį kaip jūron grimzta,

Ir spinduliai jame triukšmauja ir nerimsta,

 

Ir plaukia jis erdvėj, didingas ir platus,

Kaip senas burlaivis į tolimus kraštus.

(Henrikas Radauskas)

Prie gimnazijos Ąžuolo Akmenės gimnazijos mokytojai 2020-09-16: nuotraukoje iš kairės į dešinę sėdi direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Sigitas Pocius, technologijų mokytojas Steponas Zubavičius, geografė Vilija Šerpenskienė, lituanistė Rolanda Rupkuvienė, geografas Kęstutis Norvaišas, direktorės pavaduotoja užklasiniam darbui Rita Baukaitė, direktorė Asta Lipkinienė, direktorės pavaduotoja Judita Ulmienė, istorikė Indrė Šiurkienė, matematikė Jūratė Krūmienė; II eilėje antrokų mokytoja Jūratė Kuprevičienė, mokytojų pagalbininkė Elena Janulienė, rusistė Judita Puzonienė, bibliotekos vedėja Romualda Augustinienė, trečiokų mokytoja Ilona Trinkienė, lituanistė Jūratė Mikalauskienė, ketvirtokų mokytoja Jurgita Ragauskienė, trečiokų mokytoja Gitana Gricienė, soc. pedagogė Eglė Radionova, matematikė Danutė Čiapaitė, katechetas Mindaugas Krūmas, buhalterė Danutė Balodienė; III eilėje pirmokų mokytojos Raminta Krasauskienė ir Ilona Tališauskienė, biologė Irena Zubavičienė, matematikė Nijolė Dilinskytė, technologijų mokytoja Jūratė Stonienė, soc. pedagogė Krištopaitienė, ketvirtokų mokytoja Meilė Petkuvienė.

Žalio ir gyvo burlaivio įgula pasiruošusi kelionei per toliminius ir artuminius vandenis, per nuostabą ir džiaugsmą mokyti(s).

Geriausių linkėjimų siunčiame ir mažo miestelio mokytojams, išėjusiems ilgųjų laisvųjų atostogų, jie kaip šviesus ratas, kuris priartėja, kai susitinkame, tad siunčiame šią mintį buvusiems direktoriams ir pavaduotojoms Jonui Dagiliui, Vilgerminai Stonienei, Vitalijai ir Petrui Gaurilovams, Margaritai Daugvilienei, pradinių klasių mokytojoms Stasei Menciūnienei, Aldonai Avelienei, Filomenai Urnikienei,  Nijolei Jablonskienei, Zuzanai Šiurkienei, Stefanijai Paliulienei, Justinai Krūmienei, Rūtai Šimkienei, lituanistėms Aldonai Balčiūnienei, Bronei Butienei, Elenai Gubovienei, Zitai Momkauskienei, matematikėms Kazimierai Drulytei, Spodrai Bogavičienei, Danieliui Rakauskui,  Genovaitei Vaitiekienei, Irenai Kopeikinienei, rusistams Romanai Everlingienei, Jonui Skrupskeliui, Vaclavai Mišeikienei, Zitai Latišienei, Birutei Kazickienei, anglistei Irenai Vasilkevičienei, germanistėms Aleksandrai Černienei, Angelei Liubinavičiūtei, Kornelijai Lukauskienei, istorikei Irenai Jokubauskienei, biologei Salomėjai Trimailovai, kūno kultūros mokytojoms Stasei Karčiauskienei, Reginai Gudes… Platus atminties ir apsaugos ratas, kad susitiktume ir pasisveikintume Mokytojų dienos proga ir kai kelias suves…

                                             Akmenės gimnazijos muziejaus tvarkytoja Rita Ringienė

Šatrija

Milžinas Alčis buvęs nepaprastai stiprus, todėl žmonėms padėdavo, nors ir pikto pridarydavo: tai keliaudamas didžiausius miestus išgriaudavo kaip šieno kupetas, medžius su šaknimis išraudavo, didžiulius akmenis mėtydamas, laivus triuškindavo. Kol prie vieno kalno susikovė net su slibinu. Ten atrado ir sukrautus turtus, kuriuos atidavė vieno pono dukteriai, vardu Jauterytė, nes tą mergaitę, nepaprastai gražią ir stiprią, pamilo. Už ją stipresnės nebuvo visame krašte. Ji, paėmusi už ragų, net jautį per galvą permesdavo. Tačiau šalia Alčio teatrodė kaip vaikas. Alčis ją labai mylėjo, o ji šukuodavo milžino plaukus ir barzdą šukomis, didumo sulig malūno sparnais. Kelionėse sėdėdavo jam ant pečių. Kai Alčis brisdavo per upes, vanduo jam iki kelių tesiekdavo.

Bet pasimirė jo mylimoji Jauterytė, Alčis labai jos gailėjęsis ir palaidojęs ją toje vietoje, kur šiandien stovi Šatrijos kalnas, jos garbei supylė didžiulį kapą iš smėlio, kurį trimis nešimais iš pajūrio savo prijuostėje atsigabeno.

Šią sakmę iš bene 30 pasakojimų apie Šatriją jau ant kalno penktokai išgirdo, paposmiui Maironio eilėraštį skaitė, nuo viršūnės piliakalnio žvalgėsi, paskui malkelių nunešė į gretimą Raudonkalnį, ant kurio jau keleri metai stovi išmaniai Vaidoto Digaičio pastatytas Ugnumas, ten susitiko prie ugniakuro budėjusią Viliją Misiutę –Petruninienę, prieš 30 metų tos pačios mokyklos mokinę, o dabar lituanistę, į vidų suėjo, ratu susėdo, giesmės ir naujų sakmių apie svarbųjį žemaičių kalną klausėsi, dar priglaustą ir mylimą kalaitę Pukę glostė, lyg pats mokslo metų pradžioje išskaitytas Biliūnas būtų iš tolo stebėjęs… Užtrukome ten, ant dviejų kalnų, gera ir ramu buvo, kol medžių viršūnėmis švelniai ruduo į mūsų kraštą slinko atslinko.

Gal lengviau buvo įsivaizduoti, prisiminti, kai klasėje Alčio gyvenimą sąsiuviniuose išrašėme dar ir piešiniais iliustruodami. Kas išvyka, kas patyriminiu mokymu, kas jaukiu susitikimu su kalnu, su Vilija pavadins tą rugsėjo 25-osios pavakarę. Ačiū už autobuso paieškas direktorei, jos pavaduotojui Sigitui Pociui, kad smalsumo kibirkštis dega ir didelio, ir mažo keliautojo širdyje.

                                             Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė

„Sužinok daugiau apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ne tik“

Laba diena,

Ministerija gavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) informaciją apie naujai išleistą  leidinį „Sužinok daugiau apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ne tik“.

Leidinys yra skirtas visiems specialistams, savo darbe susiduriantiems su narko­tinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir su asmenimis, galimai vartojan­čiais tokias medžiagas.

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas – kas tai yra, jų rūšys, galimos formos, vartojimo būdai, poveikis sveikatai (psichiniai ir fiziniai požymiai) jų pavartojus. Taip pat čia galima rasti kitos naudingos informacijos apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų teisi­nį reglamentavimą Lietuvoje ir Europoje.

Elektroninę šio leidinio versiją galima rasti Departamento tinklapyje adresu https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/FINAL%20NTAKD%20brosiura%20web.pdf

Prašome pagal galimybes paviešinti ir pasidalinti šia informacija Jūsų įstaigose.

„Žygiuko klubo“ startas

Saulėtą šeštadienio (rugsėjo 19 dieną) rytą, mokyklinis autobusas su

3-4 klasių žygeiviais išriedėjo į Kurtuvėnų regioninį parką. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Lietuvos Skraidančiojo Disko Federacija organizavo „ŠEIMŲ ŽYGĮ“, skirtą Tarptautinei Europos judumo savaitei paminėti.

      Šiemet  neformaliojo ugdymo popamokinę veiklą nutariau skirti vaikams, kurie neabejingi sportui, žingeidūs, ištvermingi ir norintys patys siekti savo užsibrėžtų tikslų, stebėti gamtą, keliauti, išbandyti ir įveikti sunkumus. Taip kilo idėją  įkurti „Žygiuko klubą“. Be įdėto darbo, galbūt, nuobodžių treniruočių, noro ir užsispyrimo- neįmanoma įgyvendinti tai, ką suplanuoji.

      Šį savaitgalį mūsų klubo debiutas pavyko! Mažieji žygeiviai keliavo pažintiniais Kurtuvėnų regioninio parko takais ir  įveikė 7 km trasą su užduotimi- surinkti ir parnešti sąraše nurodytus daiktus (rastą trasoje gilę, kaštoną, kerpę, grybą, vabaliuką , šiukšlę ir t.t.). Po žygio vaikų laukė įvairios pramogos- mergaitės pasigamino odines apyrankes, berniukai sužaidė lauko „Domino“ ir „Lėkščiasvydį“, o namo grįžo visi pasipuošę išpieštais  veidukais, kuriuos piešė žygio simbolis „ZUIKIS“.

      Didžiuojuosi  ir džiaugiuosi savo būrelio vaikais, kad „pirmas blynas“ neprisvilo –  buvo ištvermingi, pakantūs. O grįžę į autobusą klausė: „Kada vėl eisime į žygį?“

Mokytoja Gitana Gricienė

ŠMSM ministro kreipimasis

Gerbiami mokyklų vadovai, mokytojai, mokiniai, jų tėvai, visi didelės švietimo bendruomenės nariai,

Nuoširdžiai dėkoju Jums, visai švietimo bendruomenei už mokyklų pasirengimą naujiems mokslo metams, sklandų jų startą, lyderystę, bendruomenės sutelktumą ir operatyvius sprendimus nustačius COVID-19 atvejus.

Kiekviena mokykla, kiekvienas mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendras rekomendacijas, pertvarkė įprastą mokyklos darbą. Mokinių klasėms priskirti kabinetai, atverti atsarginiai išėjimai, kitaip suplanuoti bendri renginiai. Dėl tinkamo srautų valdymo kai kuriose mokyklose ugdymas organizuojamas derinant mokymą mokykloje su nuotoliniu mokymu ar daliai klasių pradedant pamokas vėlesniu nei įprasta metu. Daugiausia pasikeitimų pajuto didelės mokyklos, kur net menkiausi judėjimo apribojimai pareikalauja didesnių administracijos, mokytojų ir mokinių pastangų.

Labai svarbu, kad bendruomenėse visi suprastų organizacinių pokyčių reikalingumą. Jie atlikti todėl, kad galėtume labiau saugoti vieni kitus: mokinius, mokytojus, visus darbuotojus ir mokyklose susitinkančiųjų šeimas.

Suprantama, norisi gyventi laisvai ir įprastai, todėl pokyčiai kelia tam tikrų nepatogumų. Bendraudami su mokyklų vadovais, girdime jūsų lūkesčius, pasiūlymus. Atsižvelgus į juos, taip pat į pandeminę situaciją, rekomendacijos gali būti koreguojamos.

Pasibaigusi vasara į mokyklas sukvietė daugiau kaip 323 tūkst. mokinių. Matome situacijas, kai mokyklose nustatomi COVID-19 atvejai. Dėkoju mokyklų vadovams, mokyklų steigėjams – savivaldybių atstovams, kurie susidūrę su infekcijos atvejais, veikė sutelktai ir operatyviai, kartu priėmė sprendimus, operatyviai įtraukė ir informavo tėvus. Sėkmingas algoritmo taikymas yra puikus pavyzdys, kaip galima užkirsti kelią pandemijai ugdymo įstaigose.

Esame informavę mokyklas apie svarbiausius pirminius veiksmus nustačius ar įtarus COVID-19 susirgimo atvejį. Juos ir kitus veiksmus su mokyklomis artimiausiu metu taip pat aptars Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Kaip niekada svarbus mokyklos ir šeimos ryšys – tėvų pagalba ir atsakingas požiūris. Todėl kviečiu visus mokyklų bendruomenių narius laikytis mokyklose įvestų naujų taisyklių ir rekomendacijų. Jei mokykloje sutarta, kad mokiniai bendrose erdvėse dėvi kaukes ar kitas apsaugines veido priemones -– pasirūpinkime, kad vaikai jas turėtų, padrąsinkime jas dėvėti. Jei mokyklos lauko teritorija nėra aptverta ir mokykla negali užtikrinti saugaus mokinių poilsio pertraukų metu lauke, padėkime mokyklai pasirūpinti mūsų vaikų saugumu ir poilsiu mokyklos viduje ir priminkime vaikams, kad jie neturėtų pertraukos metu palikti mokyklos lauko teritorijos, kai tai nėra būtina. Mokykla bus pajėgi sėkmingai tvarkytis su pandemijos iššūkiais tik tada, jei šeimos pritars mokyklos taisyklėms, jų laikysis ir bendradarbiaus su mokyklos administracija ir mokytojais, jei stebės vaikų sveikatą ir nerizikuos leisti į pamokas sergančiųjų.

Ar apsaugosime vienas kitą, labai priklauso nuo kiekvieno mūsų. Todėl kviečiu mokyklų bendruomenių narius visus sunkumus ir iššūkius įveikti dirbant kartu.


Švietimo, mokslo ir sporto ministras
Algirdas Monkevičius

Akcija „Padovanok gultuką prieglaudinukui“

Dar vasaros pabaigoje kilo mintis, kaip reikėtų prikelti antram gyvenimui nereikalingus įvairius daiktus. Grįžusi į mokyklą savo mintimis, (jog iš senų pagalvių, nenaudojamų pledų, nenešiojamų megztinių galima pasiūti prieglaudų augintiniams gultukus), pasidalinau su technologijų mokytoja Jūrate Stoniene. Sutarėme, kad ji padės įgyvendinti šią idėją – per technologijų pamokas kartu su vaikais pasius gultukus.

    Tikriausiai visi matote, stebite, girdite, kas darosi šiomis dienomis su nelegalių veisyklų kankinamais gyvūnais. Todėl ypač dabar reikalinga pagalba visoms prieglaudoms, kurios išgelbėjo ir priėmė šuniukus pas save.

Visus raginu ir kviečiu prisidėti prie šios akcijos –  kiekviena klasė pasiūti bent po vieną gultuką iš jau nebereikalingų daiktų. Tikrai tikiu, kad mūsų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai, mokytojai neliksite abejingi, palaikysite mūsų idėją.

Gultukų, guolių lauksime iki rugsėjo 30 dienos ir Pasaulinę gyvūnų dieną – spalio 4 d.- jau galėsime įteikti mūsų gimnazijos dovanas. 

 Mokytoja Gitana Gricienė

INFORMACIJA

 „2020 m. birželio 10 d. Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija (toliau–Komisija) įvertino Jūsų sveikatos stiprinimo programą ir priėmė sprendimą pratęsti Jūsų mokyklai sveikatą stiprinančios mokyklos statuso galiojimo laiką. Posėdžio metu patvirtintą sveikatą stiprinančių mokyklų sąrašą bus galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės aktualijose www.smlpc.lt.

 Logotipas „Sveika mokykla“, pabrėžia  sveikatą stiprinančios mokyklos statusą.“

Jūratė Stonienė

Technologijų mokytoj

Programos vadovė

1 2 3 67