ISTORIJOS (IR NE TIK) PAMOKOS KAUNE

Ar žinote, kuo didikų batai viduramžiais skyrėsi nuo dabartinių? Kaip puošėsi aukštuomenės damos ir jų kavalieriai? Kokios buvo  LDK dvarų tradicijos? Ar jos panašios į europietiškas? Jei negalite atsakyti į šiuos  klausimus, paklausinėkite  Akmenės gimnazijos aštuntokų, kurie spalio 21 d. dalyvavo  edukacinėje programoje Kaune „Dvaro kultūra Europoje ir LDK“. Mus pasitikę dvariškiai atskleidė dvaro paslaptis, pademonstravo viduramžių šokius, o vėliau ir mus pačius įtraukė į tų šokių mokymąsi. Buvo linksma, bet ne lengva. Daug reikia prakaito išlieti, kad gracingai pataikytum į taktą. Taip pat pasinaudojome galimybe ir apžiūrėjome viduramžių ginklus, o riterių šarvus net patys pasimatavome. Puiki integruota istorijos, technologijų, šokio ir muzikos pamoka toliau persikėlė į miestą.

Ten gilinome istorijos žinias aplankydami „Senelį išminčių“, ramiai sau dūmą pučiantį ant buvusios batų gamyklos „Lituanica“ pastato, apžiūrėdami legendomis apipintą seniausią mūrinę Kauno pilį, pasidžiaugdami įspūdingu beveik 7 metrų Vyčiu, daug emocijų patirdami Neries ir Nemuno santakoje… Istorijos pamokos, papildytos rudeniškomis spalvomis ir ramia upių tėkme baigėsi Kauno Rotušės aikštėje. Tačiau autobuse dar laukė draugystės, bendravimo, pasidalinimo įspūdžiais, linkėjimų rašymo pamokos, kurias organizavo aštuntokų auklėtoja Jūratė Stonienė. Visos kelionės metu  mokiniai dalyvavo konkurse „RASK jei GALI“.   Per atostogų savaitę rinksime  įspūdingiausią kadrą, kuris, galbūt, bus vertas papuošti kartu važiavusios bibliotekininkės Romualdos  Augustinienės  valdas. Tad laukite tęsinio!

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

Atminties sienelė Akmenėje

Spalio 18-osios sekmadienį Akmenėje, Stoties gatvėje, šalia namo, kurio kiemo gilumoje būta žydų sinagogos, atidengta simbolinė sienelė, primenanti  apie buvusią ir per karą sudegusią sinagogą,  kuri 1941 metų vasarą tapo moterų ir vaikų getu. Du mediniai vienos šventyklos pastatai tapę sulaikymo, apribojimo vieta kaip ir vyrų getas Roshos kepykloje tada Žagarės, o dabar K. Kasakausko gatvėje.

Po 79-erių metų to paties miestelio aikštėje jau kiti lietuviai  skaitė čia gyvenusių žydų pavardes tarsi pri(si)mindami, kas taip visai neseniai gyveno šalia jų, kvietė užeiti į krautuvėles, skubėjo melstis ar skaityti į savo šulę. Po lietaus suspindusi ryški rudens saulė sveikino į renginį susirinkusius miestelio žmones, organizatorius Dianą ir Marijų Lopaičius, Arūną Ostrauskį, sienelės autorių Antaną Adomaitį ir paminėjimo svečius: iš Vilniaus atvykusią Fainą Kukliansky, iš Šiaulių – Josifą Buršteiną, o  mažeikiškės Rimos Skrodenytės vadovaujami šauliai rikiavosi ir su mūsų rajono gimnazistais ėjo ratu paimdami akmenėlius su užrašytomis žmonių pavardėmis:

Abelkopfai, Anselovičiai, Balonai, Berghauzai, Buršteinai, Bukancai. Deičai, Dineršuliai, Elkišikai, Fridbergai, Garbai, Garberiai, Goldbergai, Grosai, Glazai, Jakobsonai, Jevoškeriai, Joselovičiai, Kaganai, Kelmanai, Kleinai, Kursai, Liberdonai, Mencovskiai, Nirenbergai, Slez, Soloveičikai,  Šakenovskiai, Šmitai, Tamarinai, Zingeriai, Vulfsonai.

Susikaupimo tyloje tik vaikų žingsniai, balsai, paskui dar kelionė autobusu iki paskutinės stotelės, kurioje  kasmet vis ryškesnė suneštų akmenėlių menora. Trumpiausią, bet įsimintiniausią kalbą tą dieną pasakė Joselis Traubergas: ,,Iš mano devynių šeimos narių likau tik aš vienas gyvas, bet yra daug kitų, kam buvo blogiau – iš dvidešimties neišgyveno nei vienas. Bet gal mus ištikęs likimas neliko be ženklo, juk susikūrė mūsų tautos valstybė.“ Įtaigus išgyvenusio Kauno geto vaiko žodis, kurio negaliu pamiršti, o pasikalbėję apibendriname, kad žmoniškumas neturi tautybės, užmaršties ir sienų. Tai todėl ir lieka, kas žmones ir tautas jungia, vienija, tai todėl ir išgyvenama, ir sugyvenama.

                                                                                                              Rita Ringienė

Nuotraukose: Atminties sienelė Akmenėje;

Akmenės gimnazistai su istorijos mokytoja Indre Šiurkiene;

Joselis Traubergas su žmona ir renginio organizatore Diana Lopaitiene.

„Išgyvenimo“ žygis

Šaltoką, bet saulėtą spalio 17 dienos šeštadienio rytą, „Žygiuko klubo“ žygeiviai vėl išsiruošė į žygį. Šį kartą vaikams buvo pasakyta, kad būtina turėti su savimi užrašų knygutę, rašiklį, dubenėlį, šaukštą, puodelį, nes laukia staigmenos ir dar – netikėtas svečias „X“. Paslaptingasis svečias – mūsų gimnazijos tikybos mokytojas ir skautas Mindaugas Krūmas – žygio metu vaikus supažindino su  „skautiško pradžiamokslio“ pirmaisiais žingsniais, mokė, kaip reiktų išgyventi, pasiruošti ir neišsigąsti sunkumų, o juos įveikti. Keliaujant parinktu maršrutu, vis stabtelėdavome užfiksuoti tai, ką pastebėjome, ką sutikome, pamatėme, įsidėmėjome. Stovyklavietės vietoje Mindaugas K. mokė, kaip reiktų užkurti laužą, kai šakos šlapios, kaip apsisaugoti nuo vėjo ir įsirengti pastogę. Po to visi skanavome pačių gamintais pietumis ant laužo ir karšta arbata, dalinomės įspūdžiais, o vaikai dar ir susigalvojo įvairių žaidimų.

Nors ir truputį pavargę – nes šį kartą jau įveikėme net 8 km – grįžome namo su gera nuotaika, linksmi ir šėliodami.

Dėkoju kolegai Mindaugui Krūmui už pagalbą ir bendradarbiavimą, o mokiniams, kad tiki ir pasitiki manimi, kad savo laisvadienius leidžiame prasmingai ir turiningai.

Mokytoja Gitana Gricienė

Elektronikos atliekų diena

Spalio 14 –tarptautinė elektronikos atliekų diena. Ši diena skirta kuo plačiau informuoti visuomenę apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas. Šią dieną paminėjo ir mūsų gimnazijos mokiniai. 9 ir 10 klasės dalyvavo internetinėje pamokėlėje – „Elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir kitų atliekų surinkimo būtinybė, žalingas poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai“. Stebėjome filmuką, po to visi sprendėme kryžiažodį. 

     Elektronikos atliekas aktyviai rūšiuoja ir Akmenės gimnazijos mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Aktyviausi veikloje – pradinių klasių mokytojos ir jų auklėtiniai. Aktyviausios  – Gitana Gricienė ir Ilona Trinkienė. Iš mokytojų ir darbuotojų aktyvūs – Žana Savickienė, Kritina Jomantienė, Jocas Justinas, Sigitas Pocius ir kiti. Ačiū jiems. Kitą savaitę, spalio 20 – 23 d.d. į mokyklą atvyksta elektroninių atliekų surinkimo automobilis. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai jau neša ir veža atliekas į mokyklą. Kviečiame ir kitus aktyviai dalyvauti.

  Tegul mūsų aplinka darosi švaresnė ir patrauklesnė. Rūšiuokime atliekas.

                                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Patyriminė diena Klaipėdoje

Muzikos mokytoja Sima Girdvainienė pasiūlė 8 kl. auklėtojai Jūratei Stonienei ir jos auklėtiniams, bei man, geografijos mokytojai turiningą išvyką į Klaipėdą. Taigi išvykoje integravome tris dalykus – muziką, technologijas ir geografiją. Pirmas sustojimas – Olando kepurė, tai skardis arba klifas Lietuvos pajūryje, Pajūrio regioniniame parke. Nuo seno skardis – tai orientyras žvejams. Jo aukštis – 24,4 metrų. Oras pasitaikė vėjuotas, jūroje didelės bangos. Šio sustojimo metu ragavome picas, aiškinomės jų sudėtines dalis ir sprendėme, kuri iš jų skaniausia. Čia mums pagelbėjo technologijų mokytoja Jūratė.

       Toliau skubėjome į Klaipėdos Žvejų rūmus stebėti J. Ofenbacho operetės „Orfėjus pragare“. Muzikos mokytoja Sima supažindino mus su operetės siužetu, paaiškino kuo panašios ir kuo skiriasi opera ir operetė. Labai patiko dekoracijos, veikėjų rūbai, solistų ir choro atliekamos partijos. Nustebino, kad viename iš pagrindinių vaidmenų pamatėme dainininką Deivį (Deivydą Norvilą).

      Didžioji dalis mokinių operetėje buvo pirmą kartą.

      Ačiū mokytojoms Simai ir Jūratei už rūpestį organizuojant išvyką.  Ačiū ir mūsų vairuotojui Alfonsui.

                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Dvyliktokų atsakymo į klausimą „Kodėl taip sunku mylėti?“ paieškos Vilniuje

Spalio 7 dieną dvyliktokai mokymusi pasirinko neįprastą erdvę- išsiruošė į Vilnių. Ten pasitelkę dailę, muziką, teatrą, literatūrą ieškojo atsakymų į klausimą “ Kodėl taip sunku mylėti?“

24-oji buvo kitokia, kitokie buvo ir Salė, ir Milė, ir pats Pokštas. Būtent visą dvyliktokų kelionę Vilniuje ir jungė ši tema. O viskas prasidėjo MO parodoje ,,Kodėl taip sunku mylėti?”, kuri kelia klausimą, kodėl mums taip sunku suprasti, priimti, nesmerkti kitoniškumo? Taip pat tai ir klausimas apie santykį su savimi – kaip priimti save tokį, koks gimei, kaip rasti pusiausvyrą tarp kartais konfliktuojančių vidinių tapatybių ir nusistatymų. Paroda žadina jutimus vaizdu, garsu, panardina į vientisą išgyvenimą. Parodoje susijungia meno kūriniai, video instaliacijos, garso, šviesų ir netgi lietaus efektai. Viena iš pagrindinių parodos autorių bei sumanytojų – Susa Bubble teigia, kad jos alegorija dedikuota ateinančiai jaunajai kartai, kurios laukia sunkus uždavinys – priimti sprendimus ir veikti plūstant milžiniškam prieštaringos ir dažnai melagingos informacijos srautui, nepasiklysti savyje ir išlaikyti savo tikrąjį ,,Aš“.

Kito mūsų kelionės tikslo nereikėjo toli ieškoti. Jis buvo visai čia pat, antrame MO muziejaus aukšte, kuriame veikė paroda apie operą ir teatrą. Fone skambanti didinga klasikinė muzika privertė pajusti teatro užkulisių dvasią. O kiek jausmo pridėjo įspūdingos dekoracijos bei ypač tikroviškai atrodantys kostiumai! Nors opera ir teatras susideda iš netikrų, suvaidintų jausmų, parodoje buvo galima pasiklausyti nuoširdžių ir gyvenimiškų aktorių, šokėjų, kostiumų dailininkų bei kitų su teatru susijusių asmenybių pasakojimų apie gyvenimą teatre ir už jo ribų.

O kelionės kulminacija tapo Mažajame Vilniaus teatre išvystas Mariaus Ivaškevičiaus spektaklis ,,Madagaskaras“. Tai buvo 3 valandos juoko, ašarų bei susimąstymo. Spektaklyje veiksmas sukasi apie Kazimierą Pokštą, kuris iškėlė idėją, jog reikia sukurti atsarginę Lietuvos kopiją Madagaskare. Griebtis už pilvų mus ne kartą privertė vienos iš pagrindinių spektaklio herojų – Salė bei jos geriausia draugė Milė. Salė sutirštintomis spalvomis pasakoja ne ko kito, o pačios Salomėjos Nėries gyvenimo istoriją. Tiek Pokštą, tiek Salę, tiek Milę kankino tie patys, mums dar MO parodoje išgirsti klausimai, kodėl taip sunku mylėti, sunku nesmerkti ir priimti…

Atsakymų į šiuos klausimus mes galbūt ir neradome, bet mes radome skaudulius, apie kuriuos dažnai visuomenė nutyli. O svarbiausia problemų sprendimo taisyklė – pripažinti ir atrasti. Tad su pilnu bagažu įspūdžių ir kupini apmąstymų, mes praturtėję ir atradę leidomės kelionėn namo.

Julija Kugrytė ir Vasarė Kuprevičiūtė

Kiek kainuotų neįkainojamas Čiurlionis?

Spalio 8 dienos pamoka vienuoliktokams buvo ne tik mobili, integruota ir patyriminė – važiavome į Kauną, kur mokėmės kitaip: svečiavomės Maironio namuose, kuriuos poetas nusipirko po to, kai 1909 metais ištarė: ,,Gana lesinti svetimo miesto balandžius.“ Ne tik ištarė, bet ir sugrįžo iš Peterburgo, paskui ilgai remontavo, kūrė, glaudė ir dovanojo – dabar čia veikia Literatūros muziejus. Visos dienos jam prireiktų, ir tai būtų tik dalis ilgo pasakojimo. Paskui žiūrėjom ilsėdamiesi, kaip sklendžia rudens lapai – laiškai poeto sode, kaip lėtai krenta žemėn, nuotraukon, kurią pasilikom prisiminimui.

Pas Vaižgantą gal sugrįšim po pažinties su Severiute ir Mykoliuku, o dabar tik pažvelgėm į kuklaus buto langus ir prisėdom šalia skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurto paminklo. Reikėjo nepavėluoti į pamokos tęsinį M.K. Čiurlionio galerijoje. Įsižiūrėti, įsiklausyti ir sugrįžti dar ne kartą, kaip ir mokytojoms vis su kitu būreliu… Dar (at)spėti modernaus dailininko ženklus ir klausti, ar įpirktų kas dabar jo ,,Rex“. Gal, tik ne diduma, o kas jau neparduodama, tai ir neįkainojama, o jei parduodama? Tai jau ir ne visų… O mes, va, stovime prieš šviesaus karaliaus didelį šešėlį to netikėto klausimo užklupti. Ir dovanojamės prasidžiugdami, kad Čiurlionio dar ilgai visiems užteks, tik ar juto mūsų mokiniai, koks svarbus būna ir negalėjimas pasakyti, parašyti ar nutapyti, kai auga, veržiasi kas iš vidaus, paskui taip netikėtai plyšta sakiniu, potėpiu, garsu…

Kaip ir nuoseklus mokslo metų pradžios skaitymų tęsinys – premjerinis Jašos Kocelio režisuotas spektaklis ,,Elektra“. Iš Sofoklio, Euripido tarsi į moteriškąjį ,,Hamleto“ variantą, kad neužtektų tik ,,tylėti ir šokti“. Kad kiltų klausimų ir apie kainas, ir (ne)įkainojimus, kad būtų nepatogu neskaityti, nežinoti.

Tad mobili ketvirtadienio pamoka buvo dalis visumos, kurią vis stengsimės aprėpti per visą tolimesnį gyvenimą.

Dėkojame vairuotojui Alfonsui Cvetkovui ilgą pamokų kelią kaip juostą kantriai vis susukančiam.

                                                                                                    Rita Ringienė

Projekto „Gimnazijos bibliotekos erdvės – turiningam laisvalaikiui“ startas

Šiandien tarp devintokų vyko žaidimų varžybos „Jei žaisti, tai žaisti gimnazijos bibliotekoje!“ Tai viena iš Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimo programos projekto veiklų. Dažnas sakytų, kad žaidimai nieko nemoko, o yra tik laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau žaidžiant laisvalaikis gali būti daug prasmingesnis. Juk žaidimai moko komandinio darbo, bendravimo ir bendradarbiavimo, gilina žinias, o sėkmingai įveikus užduotį kelia savivertę.

Devintokai varžėsi 5 komandose. Kiekviena komanda turėjo atlikti po tris užduotis. Norint būti sėkmingais,  reikėjo atidumo ir susiklausymo. Mokiniams puikiai pavyko dirbti komandoje, palaikyti draugus, kartu atlikti užduotis. Labiausiai įtraukė istoriniai edukaciniai žaidimai – dėlionės. Tačiau ir kitur netrūko azarto ir geros nuotaikos. Po įtemtos kovos visos komandos buvo apdovanotos  saldžiaisiais prizais, o nugalėtojai – ženkliukais su gimnazijos logotipu.

                      Džiaugiamės šiandien prasmingai praleistu laiku ir jau laukiame susitikimų kitose veiklose.

Bibliotekininkė Romualda Augustinienė

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

INTEGRUOTA- PATIRIMINĖ ISTORIJOS IR GEOGRAFIJOS PAMOKA 6 B KLASĖJE „ ISTORINIAI – GAMTINIAI AKMENĖS KRAŠTO PAMINKLAI“

6 b klasės mokiniai, rugsėjo 29 d. lankėsi istoriniame, kultūriniame, gamtiniame  Akmenės krašto objekte – Ventos regioniniame parke. Susipažino su Ventos paslėnių kraštovaizdžiu, jo gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Atliko praktines užduotis: ieškojo rašytinių ir nerašytinių istorijos šaltinių, patvirtinančių priešistorės žmonių gyvenimo  istorijos faktus; pažino mūsų krašto istoriją ir jūros periodo uolienas, pažino dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas; aiškinosi, koks vyravo klimatas, augalija ir gyvūnija jūros periodo laikotarpiu.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė-Sinkevičienė ir geografijos mokytoja Vilija Šerpenskienė

Integruota istorijos ir kūno kultūros pamoka „Kokius žaidimus vaikystėje žaidė mūsų tėveliai ir seneliai?“

5 klasėse mokiniai susipažino su savo tėvelių ir senelių vaikystės žaidimais. Pažino savo šeimos narių vaikystes, pravesdami šeimos nariams apklausą „Kokie buvo mano tėveliai ir seneliai vaikystėje?“. Mokėsi žaisti žaidimus „Klasė“, „Aili Baba“, „Akla višta“, „ Sugedęs telefonas“, „Diena naktis“.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė- Sinkevičienė ir kūno kultūros mokytojas Evaldas Radionovas

5 klasių istorijos pamokos Akmenės Šv. Onos bažnyčioje

5 a ir 5 b klasių mokiniai rugsėjo mėnesį per istorijos pamokos keliavo į Akmenės Šv. Onos bažnyčią, kur ieškojo rašytinių ir nerašytinių šaltinių, kurie nusako mūsų krašto istoriją. Mokiniai domėjosi Onos Jogailaitės raštu, kuris leidžia Akmenės miestelyje statyti bažnyčią ir jai suteikiamos žemės, studijavo krikšto ir santuokų knygas. Lankėsi bažnyčios bokšte. Stebėjo Akmenės miestelį iš bokšto, susipažino su bažnyčios architektūra, statybos, varpų istorija, sakraliniais daiktais bei rūbais. už pagalbą dėkoju mokytojos padėjėjai Elenai Janulienei.Istorijos mokytoja Aida JokubauskaitėžSinkevičienė

Išvyka į Mažeikių gyvūnų globos draugiją

Spalio 4-oji minima Pasaulinė gyvūnų diena. Ta proga, spalio 6 dieną, vykome į Mažeikių gyvūnų globos draugiją su didžiuliu glėbiu dovanų. Mūsų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai prisidėjo prie mano paskelbtos akcijos „Padovanok gultuką prieglaudinukui“ ir net 40 gultukų – pagalvėlių pasiekė kelionės tikslą. Nuoširdų ir didžiulį AČIŪ  tariu 1a klasės mokiniams, jų tėveliams  ir mokytojai, kurie vietoj gultuko paaukojo 52 eurus, 1b klasės mokinukams, jų tėveliams ir mokytojai už 5 gultukus ir maistelį, 3a klasės mokinukams, jų tėveliams už 14 gultukų, maistelį ir rūbelius, 5b ir 6a  klasės mokiniams ir jų auklėtojoms už atneštą gultuką. Dėkoju technologijų mokytojai Jūratei Stonienei už tai, kad su savo 8a, 8b, 9a klasių mergaitėmis siuvo gultukus pačios, o prie jų prisidėjo ir 10 klasės Ugnė R., Kamilė D., Deimantė S., 6b klasės Viltė J., Modestas P.

Tikiu, kad auga nuostabi vaikų karta, kuri moka užjausti, suprasti, padėti. Ačiū visiems už Jūsų gerumą

Mokytoja Gitana Gricienė

Pirmokai bibliotekoje

Viena  pirmos klasės rugsėjo mėnesio vadovėlio tema „Kur gyvena knygos?“ Tad pirmokai,  įgiję žinių pamokoje, jas  galėjo pagilinti  rugsėjo 29 d. apsilankę  gimnazijos bibliotekoje. Kartu su savo mokytojomis Ilona Tališauskiene ir Raminta Krasauskiene keliavo po gimnazijos bibliotekos erdves, susipažino su taisyklėmis,  sužinojo, kad bibliotekoje galima žaisti stalo žaidimus, ruošti pamokas, skaityti, kompiuteriais spausdinti įvairius darbus arba tiesiog naršyti internete. Ilgiau sustojome prie pirmokams skirtų knygų lentynų,   išsiaiškinome kokios knygos čia gyvena, kaip surasti norimą knygą, kaip elgtis su knyga,    išbandėme interaktyvių knygučių įdomybes.  Tikiuosi, pažintis su gimnazijos biblioteka vaikams buvo naudinga, paskatino greičiau išmokti skaityti ir tapti gimnazijos bibliotekos skaitytojais. Dėkoju mokytojoms Ramintai ir Ilonai už bendradarbiavimą.

Bibliotekininkė Romualda

Mokytojų diena 2020

Visko pilna diena, kai pavadavo dvyliktokai ir per pamokas, ir per šokius, kai nukopijuotas mokytojų kaukes užsidėję smagiai šoko, paskui klausinėjo, kalbino. Dar buvo ir mero skanaus torto, kavos, žinių apie apdovanotus žmones: bibliotekininkę Romualdą Augustinienę, Ramintą Krasauskienę, tėvų komiteto pirmininką Aidą Šiurkų. Ir kelionių: kam individualiai, kam į geltonąjį sulipus net Biržus pasiektum ir pereitum 500 metrų ilgio tiltu į kitą Širvėnos ežero pusę, kur restauruojami Astravo rūmai, vieni iš 99 grafo Tiškevičiaus. Dar Kirkilų apžvalgos bokšto panorama ir Karvės olos baugi slaptis.

 Šilto rudens atvirukai ir poilsis, o šiandien vėl sąsiuviniuose gyvai užsirašysime klasės darbą…

Rita Ringienė

Kai sustoji prie Ąžuolo

Kokia mūsų mokykla 424-aisiais jos įkūrimo Akmenėje metais? Palyginus su pirmtake, turbūt didesnė, palyginus su 1979 ar su 2011– aisiais, kai išleidome po 91, 90 abiturientų laidas, o šią vasarą tik 30 –  sumažėjusi gal trigubai pagal banguojančią mokinių ir mokytojų statistiką. Mokykla su padaliniais: arčiausiu ,,Gintarėliu“ ir Agluonos, ir Kivylių skyriais. Iš viso 58 mokytojai, iš kurių Akmenės gimnazijoje  – 44, pusė jų – 22 yra buvę tos pačios mokyklos mokiniai,  o dabartinių šiemet 353 mokiniai. Jie visi mokosi gimtosios lietuvių ir populiariausios anglų kalbos, 99 – rusų,  62 – vokiečių kalbos ir, žinoma, matematikos, muzikos, istorijos ir geografijos, dailės,  pasirinktinai fizikos, chemijos ir technologijų, stiprina sielą (tikybos mokosi  – 156 mokiniai, etikos  – 60) ir kūną per fizinio lavinimo ir šokių pamokas. Kasryt į gimnaziją atvažiuoja 112 mokinių. Dar suskaičiuota, kad 53 kabinetų plotas 2538 m², o bendras visų pastatų plotas 7739 m².

Pagal skaičius didelė ir erdvi gimnazija, apsupta liepų, 1977 metais pasodintų gluosnių, 1996 metų pavasarį – kaštonų,  auga didelis maumedis, šermurkšnis, ievos, alyvos ir 1967 metais kirčio išvengęs mūsų Ąžuolas, prie kurio kaip prie gyvos sienelės sugavau šio rudens mokytojų ir mokinių.

Ąžuolas

Aš tokio ąžuolo kaip gyvas nemačiau:

Jo šakos veržiasi, kaip paukščiai, vis aukščiau,

 

Ir saulė vakare į jį kaip jūron grimzta,

Ir spinduliai jame triukšmauja ir nerimsta,

 

Ir plaukia jis erdvėj, didingas ir platus,

Kaip senas burlaivis į tolimus kraštus.

(Henrikas Radauskas)

Prie gimnazijos Ąžuolo Akmenės gimnazijos mokytojai 2020-09-16: nuotraukoje iš kairės į dešinę sėdi direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Sigitas Pocius, technologijų mokytojas Steponas Zubavičius, geografė Vilija Šerpenskienė, lituanistė Rolanda Rupkuvienė, geografas Kęstutis Norvaišas, direktorės pavaduotoja užklasiniam darbui Rita Baukaitė, direktorė Asta Lipkinienė, direktorės pavaduotoja Judita Ulmienė, istorikė Indrė Šiurkienė, matematikė Jūratė Krūmienė; II eilėje antrokų mokytoja Jūratė Kuprevičienė, mokytojų pagalbininkė Elena Janulienė, rusistė Judita Puzonienė, bibliotekos vedėja Romualda Augustinienė, trečiokų mokytoja Ilona Trinkienė, lituanistė Jūratė Mikalauskienė, ketvirtokų mokytoja Jurgita Ragauskienė, trečiokų mokytoja Gitana Gricienė, soc. pedagogė Eglė Radionova, matematikė Danutė Čiapaitė, katechetas Mindaugas Krūmas, buhalterė Danutė Balodienė; III eilėje pirmokų mokytojos Raminta Krasauskienė ir Ilona Tališauskienė, biologė Irena Zubavičienė, matematikė Nijolė Dilinskytė, technologijų mokytoja Jūratė Stonienė, soc. pedagogė Krištopaitienė, ketvirtokų mokytoja Meilė Petkuvienė.

Žalio ir gyvo burlaivio įgula pasiruošusi kelionei per toliminius ir artuminius vandenis, per nuostabą ir džiaugsmą mokyti(s).

Geriausių linkėjimų siunčiame ir mažo miestelio mokytojams, išėjusiems ilgųjų laisvųjų atostogų, jie kaip šviesus ratas, kuris priartėja, kai susitinkame, tad siunčiame šią mintį buvusiems direktoriams ir pavaduotojoms Jonui Dagiliui, Vilgerminai Stonienei, Vitalijai ir Petrui Gaurilovams, Margaritai Daugvilienei, pradinių klasių mokytojoms Stasei Menciūnienei, Aldonai Avelienei, Filomenai Urnikienei,  Nijolei Jablonskienei, Zuzanai Šiurkienei, Stefanijai Paliulienei, Justinai Krūmienei, Rūtai Šimkienei, lituanistėms Aldonai Balčiūnienei, Bronei Butienei, Elenai Gubovienei, Zitai Momkauskienei, matematikėms Kazimierai Drulytei, Spodrai Bogavičienei, Danieliui Rakauskui,  Genovaitei Vaitiekienei, Irenai Kopeikinienei, rusistams Romanai Everlingienei, Jonui Skrupskeliui, Vaclavai Mišeikienei, Zitai Latišienei, Birutei Kazickienei, anglistei Irenai Vasilkevičienei, germanistėms Aleksandrai Černienei, Angelei Liubinavičiūtei, Kornelijai Lukauskienei, istorikei Irenai Jokubauskienei, biologei Salomėjai Trimailovai, kūno kultūros mokytojoms Stasei Karčiauskienei, Reginai Gudes… Platus atminties ir apsaugos ratas, kad susitiktume ir pasisveikintume Mokytojų dienos proga ir kai kelias suves…

                                             Akmenės gimnazijos muziejaus tvarkytoja Rita Ringienė

Šatrija

Milžinas Alčis buvęs nepaprastai stiprus, todėl žmonėms padėdavo, nors ir pikto pridarydavo: tai keliaudamas didžiausius miestus išgriaudavo kaip šieno kupetas, medžius su šaknimis išraudavo, didžiulius akmenis mėtydamas, laivus triuškindavo. Kol prie vieno kalno susikovė net su slibinu. Ten atrado ir sukrautus turtus, kuriuos atidavė vieno pono dukteriai, vardu Jauterytė, nes tą mergaitę, nepaprastai gražią ir stiprią, pamilo. Už ją stipresnės nebuvo visame krašte. Ji, paėmusi už ragų, net jautį per galvą permesdavo. Tačiau šalia Alčio teatrodė kaip vaikas. Alčis ją labai mylėjo, o ji šukuodavo milžino plaukus ir barzdą šukomis, didumo sulig malūno sparnais. Kelionėse sėdėdavo jam ant pečių. Kai Alčis brisdavo per upes, vanduo jam iki kelių tesiekdavo.

Bet pasimirė jo mylimoji Jauterytė, Alčis labai jos gailėjęsis ir palaidojęs ją toje vietoje, kur šiandien stovi Šatrijos kalnas, jos garbei supylė didžiulį kapą iš smėlio, kurį trimis nešimais iš pajūrio savo prijuostėje atsigabeno.

Šią sakmę iš bene 30 pasakojimų apie Šatriją jau ant kalno penktokai išgirdo, paposmiui Maironio eilėraštį skaitė, nuo viršūnės piliakalnio žvalgėsi, paskui malkelių nunešė į gretimą Raudonkalnį, ant kurio jau keleri metai stovi išmaniai Vaidoto Digaičio pastatytas Ugnumas, ten susitiko prie ugniakuro budėjusią Viliją Misiutę –Petruninienę, prieš 30 metų tos pačios mokyklos mokinę, o dabar lituanistę, į vidų suėjo, ratu susėdo, giesmės ir naujų sakmių apie svarbųjį žemaičių kalną klausėsi, dar priglaustą ir mylimą kalaitę Pukę glostė, lyg pats mokslo metų pradžioje išskaitytas Biliūnas būtų iš tolo stebėjęs… Užtrukome ten, ant dviejų kalnų, gera ir ramu buvo, kol medžių viršūnėmis švelniai ruduo į mūsų kraštą slinko atslinko.

Gal lengviau buvo įsivaizduoti, prisiminti, kai klasėje Alčio gyvenimą sąsiuviniuose išrašėme dar ir piešiniais iliustruodami. Kas išvyka, kas patyriminiu mokymu, kas jaukiu susitikimu su kalnu, su Vilija pavadins tą rugsėjo 25-osios pavakarę. Ačiū už autobuso paieškas direktorei, jos pavaduotojui Sigitui Pociui, kad smalsumo kibirkštis dega ir didelio, ir mažo keliautojo širdyje.

                                             Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė

„Sužinok daugiau apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ne tik“

Laba diena,

Ministerija gavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) informaciją apie naujai išleistą  leidinį „Sužinok daugiau apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ne tik“.

Leidinys yra skirtas visiems specialistams, savo darbe susiduriantiems su narko­tinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir su asmenimis, galimai vartojan­čiais tokias medžiagas.

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas – kas tai yra, jų rūšys, galimos formos, vartojimo būdai, poveikis sveikatai (psichiniai ir fiziniai požymiai) jų pavartojus. Taip pat čia galima rasti kitos naudingos informacijos apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų teisi­nį reglamentavimą Lietuvoje ir Europoje.

Elektroninę šio leidinio versiją galima rasti Departamento tinklapyje adresu https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/FINAL%20NTAKD%20brosiura%20web.pdf

Prašome pagal galimybes paviešinti ir pasidalinti šia informacija Jūsų įstaigose.

„Žygiuko klubo“ startas

Saulėtą šeštadienio (rugsėjo 19 dieną) rytą, mokyklinis autobusas su

3-4 klasių žygeiviais išriedėjo į Kurtuvėnų regioninį parką. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Lietuvos Skraidančiojo Disko Federacija organizavo „ŠEIMŲ ŽYGĮ“, skirtą Tarptautinei Europos judumo savaitei paminėti.

      Šiemet  neformaliojo ugdymo popamokinę veiklą nutariau skirti vaikams, kurie neabejingi sportui, žingeidūs, ištvermingi ir norintys patys siekti savo užsibrėžtų tikslų, stebėti gamtą, keliauti, išbandyti ir įveikti sunkumus. Taip kilo idėją  įkurti „Žygiuko klubą“. Be įdėto darbo, galbūt, nuobodžių treniruočių, noro ir užsispyrimo- neįmanoma įgyvendinti tai, ką suplanuoji.

      Šį savaitgalį mūsų klubo debiutas pavyko! Mažieji žygeiviai keliavo pažintiniais Kurtuvėnų regioninio parko takais ir  įveikė 7 km trasą su užduotimi- surinkti ir parnešti sąraše nurodytus daiktus (rastą trasoje gilę, kaštoną, kerpę, grybą, vabaliuką , šiukšlę ir t.t.). Po žygio vaikų laukė įvairios pramogos- mergaitės pasigamino odines apyrankes, berniukai sužaidė lauko „Domino“ ir „Lėkščiasvydį“, o namo grįžo visi pasipuošę išpieštais  veidukais, kuriuos piešė žygio simbolis „ZUIKIS“.

      Didžiuojuosi  ir džiaugiuosi savo būrelio vaikais, kad „pirmas blynas“ neprisvilo –  buvo ištvermingi, pakantūs. O grįžę į autobusą klausė: „Kada vėl eisime į žygį?“

Mokytoja Gitana Gricienė

ŠMSM ministro kreipimasis

Gerbiami mokyklų vadovai, mokytojai, mokiniai, jų tėvai, visi didelės švietimo bendruomenės nariai,

Nuoširdžiai dėkoju Jums, visai švietimo bendruomenei už mokyklų pasirengimą naujiems mokslo metams, sklandų jų startą, lyderystę, bendruomenės sutelktumą ir operatyvius sprendimus nustačius COVID-19 atvejus.

Kiekviena mokykla, kiekvienas mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendras rekomendacijas, pertvarkė įprastą mokyklos darbą. Mokinių klasėms priskirti kabinetai, atverti atsarginiai išėjimai, kitaip suplanuoti bendri renginiai. Dėl tinkamo srautų valdymo kai kuriose mokyklose ugdymas organizuojamas derinant mokymą mokykloje su nuotoliniu mokymu ar daliai klasių pradedant pamokas vėlesniu nei įprasta metu. Daugiausia pasikeitimų pajuto didelės mokyklos, kur net menkiausi judėjimo apribojimai pareikalauja didesnių administracijos, mokytojų ir mokinių pastangų.

Labai svarbu, kad bendruomenėse visi suprastų organizacinių pokyčių reikalingumą. Jie atlikti todėl, kad galėtume labiau saugoti vieni kitus: mokinius, mokytojus, visus darbuotojus ir mokyklose susitinkančiųjų šeimas.

Suprantama, norisi gyventi laisvai ir įprastai, todėl pokyčiai kelia tam tikrų nepatogumų. Bendraudami su mokyklų vadovais, girdime jūsų lūkesčius, pasiūlymus. Atsižvelgus į juos, taip pat į pandeminę situaciją, rekomendacijos gali būti koreguojamos.

Pasibaigusi vasara į mokyklas sukvietė daugiau kaip 323 tūkst. mokinių. Matome situacijas, kai mokyklose nustatomi COVID-19 atvejai. Dėkoju mokyklų vadovams, mokyklų steigėjams – savivaldybių atstovams, kurie susidūrę su infekcijos atvejais, veikė sutelktai ir operatyviai, kartu priėmė sprendimus, operatyviai įtraukė ir informavo tėvus. Sėkmingas algoritmo taikymas yra puikus pavyzdys, kaip galima užkirsti kelią pandemijai ugdymo įstaigose.

Esame informavę mokyklas apie svarbiausius pirminius veiksmus nustačius ar įtarus COVID-19 susirgimo atvejį. Juos ir kitus veiksmus su mokyklomis artimiausiu metu taip pat aptars Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Kaip niekada svarbus mokyklos ir šeimos ryšys – tėvų pagalba ir atsakingas požiūris. Todėl kviečiu visus mokyklų bendruomenių narius laikytis mokyklose įvestų naujų taisyklių ir rekomendacijų. Jei mokykloje sutarta, kad mokiniai bendrose erdvėse dėvi kaukes ar kitas apsaugines veido priemones -– pasirūpinkime, kad vaikai jas turėtų, padrąsinkime jas dėvėti. Jei mokyklos lauko teritorija nėra aptverta ir mokykla negali užtikrinti saugaus mokinių poilsio pertraukų metu lauke, padėkime mokyklai pasirūpinti mūsų vaikų saugumu ir poilsiu mokyklos viduje ir priminkime vaikams, kad jie neturėtų pertraukos metu palikti mokyklos lauko teritorijos, kai tai nėra būtina. Mokykla bus pajėgi sėkmingai tvarkytis su pandemijos iššūkiais tik tada, jei šeimos pritars mokyklos taisyklėms, jų laikysis ir bendradarbiaus su mokyklos administracija ir mokytojais, jei stebės vaikų sveikatą ir nerizikuos leisti į pamokas sergančiųjų.

Ar apsaugosime vienas kitą, labai priklauso nuo kiekvieno mūsų. Todėl kviečiu mokyklų bendruomenių narius visus sunkumus ir iššūkius įveikti dirbant kartu.


Švietimo, mokslo ir sporto ministras
Algirdas Monkevičius

Akcija „Padovanok gultuką prieglaudinukui“

Dar vasaros pabaigoje kilo mintis, kaip reikėtų prikelti antram gyvenimui nereikalingus įvairius daiktus. Grįžusi į mokyklą savo mintimis, (jog iš senų pagalvių, nenaudojamų pledų, nenešiojamų megztinių galima pasiūti prieglaudų augintiniams gultukus), pasidalinau su technologijų mokytoja Jūrate Stoniene. Sutarėme, kad ji padės įgyvendinti šią idėją – per technologijų pamokas kartu su vaikais pasius gultukus.

    Tikriausiai visi matote, stebite, girdite, kas darosi šiomis dienomis su nelegalių veisyklų kankinamais gyvūnais. Todėl ypač dabar reikalinga pagalba visoms prieglaudoms, kurios išgelbėjo ir priėmė šuniukus pas save.

Visus raginu ir kviečiu prisidėti prie šios akcijos –  kiekviena klasė pasiūti bent po vieną gultuką iš jau nebereikalingų daiktų. Tikrai tikiu, kad mūsų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai, mokytojai neliksite abejingi, palaikysite mūsų idėją.

Gultukų, guolių lauksime iki rugsėjo 30 dienos ir Pasaulinę gyvūnų dieną – spalio 4 d.- jau galėsime įteikti mūsų gimnazijos dovanas. 

 Mokytoja Gitana Gricienė

INFORMACIJA

 „2020 m. birželio 10 d. Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija (toliau–Komisija) įvertino Jūsų sveikatos stiprinimo programą ir priėmė sprendimą pratęsti Jūsų mokyklai sveikatą stiprinančios mokyklos statuso galiojimo laiką. Posėdžio metu patvirtintą sveikatą stiprinančių mokyklų sąrašą bus galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės aktualijose www.smlpc.lt.

 Logotipas „Sveika mokykla“, pabrėžia  sveikatą stiprinančios mokyklos statusą.“

Jūratė Stonienė

Technologijų mokytoj

Programos vadovė

1 2 3 62