Išvyka į Mažeikių gyvūnų globos draugiją

Spalio 4-oji minima Pasaulinė gyvūnų diena. Ta proga, spalio 6 dieną, vykome į Mažeikių gyvūnų globos draugiją su didžiuliu glėbiu dovanų. Mūsų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai prisidėjo prie mano paskelbtos akcijos „Padovanok gultuką prieglaudinukui“ ir net 40 gultukų – pagalvėlių pasiekė kelionės tikslą. Nuoširdų ir didžiulį AČIŪ  tariu 1a klasės mokiniams, jų tėveliams  ir mokytojai, kurie vietoj gultuko paaukojo 52 eurus, 1b klasės mokinukams, jų tėveliams ir mokytojai už 5 gultukus ir maistelį, 3a klasės mokinukams, jų tėveliams už 14 gultukų, maistelį ir rūbelius, 5b ir 6a  klasės mokiniams ir jų auklėtojoms už atneštą gultuką. Dėkoju technologijų mokytojai Jūratei Stonienei už tai, kad su savo 8a, 8b, 9a klasių mergaitėmis siuvo gultukus pačios, o prie jų prisidėjo ir 10 klasės Ugnė R., Kamilė D., Deimantė S., 6b klasės Viltė J., Modestas P.

Tikiu, kad auga nuostabi vaikų karta, kuri moka užjausti, suprasti, padėti. Ačiū visiems už Jūsų gerumą

Mokytoja Gitana Gricienė

Pirmokai bibliotekoje

Viena  pirmos klasės rugsėjo mėnesio vadovėlio tema „Kur gyvena knygos?“ Tad pirmokai,  įgiję žinių pamokoje, jas  galėjo pagilinti  rugsėjo 29 d. apsilankę  gimnazijos bibliotekoje. Kartu su savo mokytojomis Ilona Tališauskiene ir Raminta Krasauskiene keliavo po gimnazijos bibliotekos erdves, susipažino su taisyklėmis,  sužinojo, kad bibliotekoje galima žaisti stalo žaidimus, ruošti pamokas, skaityti, kompiuteriais spausdinti įvairius darbus arba tiesiog naršyti internete. Ilgiau sustojome prie pirmokams skirtų knygų lentynų,   išsiaiškinome kokios knygos čia gyvena, kaip surasti norimą knygą, kaip elgtis su knyga,    išbandėme interaktyvių knygučių įdomybes.  Tikiuosi, pažintis su gimnazijos biblioteka vaikams buvo naudinga, paskatino greičiau išmokti skaityti ir tapti gimnazijos bibliotekos skaitytojais. Dėkoju mokytojoms Ramintai ir Ilonai už bendradarbiavimą.

Bibliotekininkė Romualda

Mokytojų diena 2020

Visko pilna diena, kai pavadavo dvyliktokai ir per pamokas, ir per šokius, kai nukopijuotas mokytojų kaukes užsidėję smagiai šoko, paskui klausinėjo, kalbino. Dar buvo ir mero skanaus torto, kavos, žinių apie apdovanotus žmones: bibliotekininkę Romualdą Augustinienę, Ramintą Krasauskienę, tėvų komiteto pirmininką Aidą Šiurkų. Ir kelionių: kam individualiai, kam į geltonąjį sulipus net Biržus pasiektum ir pereitum 500 metrų ilgio tiltu į kitą Širvėnos ežero pusę, kur restauruojami Astravo rūmai, vieni iš 99 grafo Tiškevičiaus. Dar Kirkilų apžvalgos bokšto panorama ir Karvės olos baugi slaptis.

 Šilto rudens atvirukai ir poilsis, o šiandien vėl sąsiuviniuose gyvai užsirašysime klasės darbą…

Rita Ringienė

Kai sustoji prie Ąžuolo

Kokia mūsų mokykla 424-aisiais jos įkūrimo Akmenėje metais? Palyginus su pirmtake, turbūt didesnė, palyginus su 1979 ar su 2011– aisiais, kai išleidome po 91, 90 abiturientų laidas, o šią vasarą tik 30 –  sumažėjusi gal trigubai pagal banguojančią mokinių ir mokytojų statistiką. Mokykla su padaliniais: arčiausiu ,,Gintarėliu“ ir Agluonos, ir Kivylių skyriais. Iš viso 58 mokytojai, iš kurių Akmenės gimnazijoje  – 44, pusė jų – 22 yra buvę tos pačios mokyklos mokiniai,  o dabartinių šiemet 353 mokiniai. Jie visi mokosi gimtosios lietuvių ir populiariausios anglų kalbos, 99 – rusų,  62 – vokiečių kalbos ir, žinoma, matematikos, muzikos, istorijos ir geografijos, dailės,  pasirinktinai fizikos, chemijos ir technologijų, stiprina sielą (tikybos mokosi  – 156 mokiniai, etikos  – 60) ir kūną per fizinio lavinimo ir šokių pamokas. Kasryt į gimnaziją atvažiuoja 112 mokinių. Dar suskaičiuota, kad 53 kabinetų plotas 2538 m², o bendras visų pastatų plotas 7739 m².

Pagal skaičius didelė ir erdvi gimnazija, apsupta liepų, 1977 metais pasodintų gluosnių, 1996 metų pavasarį – kaštonų,  auga didelis maumedis, šermurkšnis, ievos, alyvos ir 1967 metais kirčio išvengęs mūsų Ąžuolas, prie kurio kaip prie gyvos sienelės sugavau šio rudens mokytojų ir mokinių.

Ąžuolas

Aš tokio ąžuolo kaip gyvas nemačiau:

Jo šakos veržiasi, kaip paukščiai, vis aukščiau,

 

Ir saulė vakare į jį kaip jūron grimzta,

Ir spinduliai jame triukšmauja ir nerimsta,

 

Ir plaukia jis erdvėj, didingas ir platus,

Kaip senas burlaivis į tolimus kraštus.

(Henrikas Radauskas)

Prie gimnazijos Ąžuolo Akmenės gimnazijos mokytojai 2020-09-16: nuotraukoje iš kairės į dešinę sėdi direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Sigitas Pocius, technologijų mokytojas Steponas Zubavičius, geografė Vilija Šerpenskienė, lituanistė Rolanda Rupkuvienė, geografas Kęstutis Norvaišas, direktorės pavaduotoja užklasiniam darbui Rita Baukaitė, direktorė Asta Lipkinienė, direktorės pavaduotoja Judita Ulmienė, istorikė Indrė Šiurkienė, matematikė Jūratė Krūmienė; II eilėje antrokų mokytoja Jūratė Kuprevičienė, mokytojų pagalbininkė Elena Janulienė, rusistė Judita Puzonienė, bibliotekos vedėja Romualda Augustinienė, trečiokų mokytoja Ilona Trinkienė, lituanistė Jūratė Mikalauskienė, ketvirtokų mokytoja Jurgita Ragauskienė, trečiokų mokytoja Gitana Gricienė, soc. pedagogė Eglė Radionova, matematikė Danutė Čiapaitė, katechetas Mindaugas Krūmas, buhalterė Danutė Balodienė; III eilėje pirmokų mokytojos Raminta Krasauskienė ir Ilona Tališauskienė, biologė Irena Zubavičienė, matematikė Nijolė Dilinskytė, technologijų mokytoja Jūratė Stonienė, soc. pedagogė Krištopaitienė, ketvirtokų mokytoja Meilė Petkuvienė.

Žalio ir gyvo burlaivio įgula pasiruošusi kelionei per toliminius ir artuminius vandenis, per nuostabą ir džiaugsmą mokyti(s).

Geriausių linkėjimų siunčiame ir mažo miestelio mokytojams, išėjusiems ilgųjų laisvųjų atostogų, jie kaip šviesus ratas, kuris priartėja, kai susitinkame, tad siunčiame šią mintį buvusiems direktoriams ir pavaduotojoms Jonui Dagiliui, Vilgerminai Stonienei, Vitalijai ir Petrui Gaurilovams, Margaritai Daugvilienei, pradinių klasių mokytojoms Stasei Menciūnienei, Aldonai Avelienei, Filomenai Urnikienei,  Nijolei Jablonskienei, Zuzanai Šiurkienei, Stefanijai Paliulienei, Justinai Krūmienei, Rūtai Šimkienei, lituanistėms Aldonai Balčiūnienei, Bronei Butienei, Elenai Gubovienei, Zitai Momkauskienei, matematikėms Kazimierai Drulytei, Spodrai Bogavičienei, Danieliui Rakauskui,  Genovaitei Vaitiekienei, Irenai Kopeikinienei, rusistams Romanai Everlingienei, Jonui Skrupskeliui, Vaclavai Mišeikienei, Zitai Latišienei, Birutei Kazickienei, anglistei Irenai Vasilkevičienei, germanistėms Aleksandrai Černienei, Angelei Liubinavičiūtei, Kornelijai Lukauskienei, istorikei Irenai Jokubauskienei, biologei Salomėjai Trimailovai, kūno kultūros mokytojoms Stasei Karčiauskienei, Reginai Gudes… Platus atminties ir apsaugos ratas, kad susitiktume ir pasisveikintume Mokytojų dienos proga ir kai kelias suves…

                                             Akmenės gimnazijos muziejaus tvarkytoja Rita Ringienė

Šatrija

Milžinas Alčis buvęs nepaprastai stiprus, todėl žmonėms padėdavo, nors ir pikto pridarydavo: tai keliaudamas didžiausius miestus išgriaudavo kaip šieno kupetas, medžius su šaknimis išraudavo, didžiulius akmenis mėtydamas, laivus triuškindavo. Kol prie vieno kalno susikovė net su slibinu. Ten atrado ir sukrautus turtus, kuriuos atidavė vieno pono dukteriai, vardu Jauterytė, nes tą mergaitę, nepaprastai gražią ir stiprią, pamilo. Už ją stipresnės nebuvo visame krašte. Ji, paėmusi už ragų, net jautį per galvą permesdavo. Tačiau šalia Alčio teatrodė kaip vaikas. Alčis ją labai mylėjo, o ji šukuodavo milžino plaukus ir barzdą šukomis, didumo sulig malūno sparnais. Kelionėse sėdėdavo jam ant pečių. Kai Alčis brisdavo per upes, vanduo jam iki kelių tesiekdavo.

Bet pasimirė jo mylimoji Jauterytė, Alčis labai jos gailėjęsis ir palaidojęs ją toje vietoje, kur šiandien stovi Šatrijos kalnas, jos garbei supylė didžiulį kapą iš smėlio, kurį trimis nešimais iš pajūrio savo prijuostėje atsigabeno.

Šią sakmę iš bene 30 pasakojimų apie Šatriją jau ant kalno penktokai išgirdo, paposmiui Maironio eilėraštį skaitė, nuo viršūnės piliakalnio žvalgėsi, paskui malkelių nunešė į gretimą Raudonkalnį, ant kurio jau keleri metai stovi išmaniai Vaidoto Digaičio pastatytas Ugnumas, ten susitiko prie ugniakuro budėjusią Viliją Misiutę –Petruninienę, prieš 30 metų tos pačios mokyklos mokinę, o dabar lituanistę, į vidų suėjo, ratu susėdo, giesmės ir naujų sakmių apie svarbųjį žemaičių kalną klausėsi, dar priglaustą ir mylimą kalaitę Pukę glostė, lyg pats mokslo metų pradžioje išskaitytas Biliūnas būtų iš tolo stebėjęs… Užtrukome ten, ant dviejų kalnų, gera ir ramu buvo, kol medžių viršūnėmis švelniai ruduo į mūsų kraštą slinko atslinko.

Gal lengviau buvo įsivaizduoti, prisiminti, kai klasėje Alčio gyvenimą sąsiuviniuose išrašėme dar ir piešiniais iliustruodami. Kas išvyka, kas patyriminiu mokymu, kas jaukiu susitikimu su kalnu, su Vilija pavadins tą rugsėjo 25-osios pavakarę. Ačiū už autobuso paieškas direktorei, jos pavaduotojui Sigitui Pociui, kad smalsumo kibirkštis dega ir didelio, ir mažo keliautojo širdyje.

                                             Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė

Tarptautinės Mokytojų dienos proga

Gerbiami Mokytojai,

2020-ieji metai tiek Jums, Mokytojai, tiek visai šaliai buvo išties neįprasti – persikėlėme į virtualią erdvę, ieškojome inovatyvių sprendimų, rūpinomės kiekvieno saugumu ir sveikata.

Mokytojo profesija išskirtinė buvo visuomet. Jūs, mokytojai, esate tie, kurie lemia kiekvienos asmenybės gyvenimo kryptį. Tai yra be galo didelė dovana, o kartu – ir atsakomybė. Būtent Jūs atrandate raktą, kaip kiekvieną dieną pamokoje esančius mokinius priartinti prie esminio tikslo – jų gebėjimų stiprinimo, individualios, kūrybiškos ir laimingos asmenybės augimo.

Esate daugiau nei mokytojai – esate gyvenimų kūrėjai!

Ne kartą sakiau, kad mūsų valstybė bus stipri tiek, kiek joje bus gerbiamas, savimi pasitikintis, laimingas ir saugus Mokytojas. Turime dar daug ką padaryti, kuriant visapusišką Mokytojų gerovę, tačiau pastaraisiais metais tuo keliu sparčiai ėjome. Tikiu, kad dirbdami kartu, susitelkę norimą tikslą pasieksime. 

Gražios šventės, gerbiami Mokytojai!

Švietimo, mokslo ir sporto ministras

Algirdas Monkevičius

1 2 3 4 5 63