Elektronikos atliekų diena

Spalio 14 –tarptautinė elektronikos atliekų diena. Ši diena skirta kuo plačiau informuoti visuomenę apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas. Šią dieną paminėjo ir mūsų gimnazijos mokiniai. 9 ir 10 klasės dalyvavo internetinėje pamokėlėje – „Elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir kitų atliekų surinkimo būtinybė, žalingas poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai“. Stebėjome filmuką, po to visi sprendėme kryžiažodį. 

     Elektronikos atliekas aktyviai rūšiuoja ir Akmenės gimnazijos mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Aktyviausi veikloje – pradinių klasių mokytojos ir jų auklėtiniai. Aktyviausios  – Gitana Gricienė ir Ilona Trinkienė. Iš mokytojų ir darbuotojų aktyvūs – Žana Savickienė, Kritina Jomantienė, Jocas Justinas, Sigitas Pocius ir kiti. Ačiū jiems. Kitą savaitę, spalio 20 – 23 d.d. į mokyklą atvyksta elektroninių atliekų surinkimo automobilis. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai jau neša ir veža atliekas į mokyklą. Kviečiame ir kitus aktyviai dalyvauti.

  Tegul mūsų aplinka darosi švaresnė ir patrauklesnė. Rūšiuokime atliekas.

                                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Patyriminė diena Klaipėdoje

Muzikos mokytoja Sima Girdvainienė pasiūlė 8 kl. auklėtojai Jūratei Stonienei ir jos auklėtiniams, bei man, geografijos mokytojai turiningą išvyką į Klaipėdą. Taigi išvykoje integravome tris dalykus – muziką, technologijas ir geografiją. Pirmas sustojimas – Olando kepurė, tai skardis arba klifas Lietuvos pajūryje, Pajūrio regioniniame parke. Nuo seno skardis – tai orientyras žvejams. Jo aukštis – 24,4 metrų. Oras pasitaikė vėjuotas, jūroje didelės bangos. Šio sustojimo metu ragavome picas, aiškinomės jų sudėtines dalis ir sprendėme, kuri iš jų skaniausia. Čia mums pagelbėjo technologijų mokytoja Jūratė.

       Toliau skubėjome į Klaipėdos Žvejų rūmus stebėti J. Ofenbacho operetės „Orfėjus pragare“. Muzikos mokytoja Sima supažindino mus su operetės siužetu, paaiškino kuo panašios ir kuo skiriasi opera ir operetė. Labai patiko dekoracijos, veikėjų rūbai, solistų ir choro atliekamos partijos. Nustebino, kad viename iš pagrindinių vaidmenų pamatėme dainininką Deivį (Deivydą Norvilą).

      Didžioji dalis mokinių operetėje buvo pirmą kartą.

      Ačiū mokytojoms Simai ir Jūratei už rūpestį organizuojant išvyką.  Ačiū ir mūsų vairuotojui Alfonsui.

                                                                                                       Vilija Šerpenskienė

Dvyliktokų atsakymo į klausimą „Kodėl taip sunku mylėti?“ paieškos Vilniuje

Spalio 7 dieną dvyliktokai mokymusi pasirinko neįprastą erdvę- išsiruošė į Vilnių. Ten pasitelkę dailę, muziką, teatrą, literatūrą ieškojo atsakymų į klausimą “ Kodėl taip sunku mylėti?“

24-oji buvo kitokia, kitokie buvo ir Salė, ir Milė, ir pats Pokštas. Būtent visą dvyliktokų kelionę Vilniuje ir jungė ši tema. O viskas prasidėjo MO parodoje ,,Kodėl taip sunku mylėti?”, kuri kelia klausimą, kodėl mums taip sunku suprasti, priimti, nesmerkti kitoniškumo? Taip pat tai ir klausimas apie santykį su savimi – kaip priimti save tokį, koks gimei, kaip rasti pusiausvyrą tarp kartais konfliktuojančių vidinių tapatybių ir nusistatymų. Paroda žadina jutimus vaizdu, garsu, panardina į vientisą išgyvenimą. Parodoje susijungia meno kūriniai, video instaliacijos, garso, šviesų ir netgi lietaus efektai. Viena iš pagrindinių parodos autorių bei sumanytojų – Susa Bubble teigia, kad jos alegorija dedikuota ateinančiai jaunajai kartai, kurios laukia sunkus uždavinys – priimti sprendimus ir veikti plūstant milžiniškam prieštaringos ir dažnai melagingos informacijos srautui, nepasiklysti savyje ir išlaikyti savo tikrąjį ,,Aš“.

Kito mūsų kelionės tikslo nereikėjo toli ieškoti. Jis buvo visai čia pat, antrame MO muziejaus aukšte, kuriame veikė paroda apie operą ir teatrą. Fone skambanti didinga klasikinė muzika privertė pajusti teatro užkulisių dvasią. O kiek jausmo pridėjo įspūdingos dekoracijos bei ypač tikroviškai atrodantys kostiumai! Nors opera ir teatras susideda iš netikrų, suvaidintų jausmų, parodoje buvo galima pasiklausyti nuoširdžių ir gyvenimiškų aktorių, šokėjų, kostiumų dailininkų bei kitų su teatru susijusių asmenybių pasakojimų apie gyvenimą teatre ir už jo ribų.

O kelionės kulminacija tapo Mažajame Vilniaus teatre išvystas Mariaus Ivaškevičiaus spektaklis ,,Madagaskaras“. Tai buvo 3 valandos juoko, ašarų bei susimąstymo. Spektaklyje veiksmas sukasi apie Kazimierą Pokštą, kuris iškėlė idėją, jog reikia sukurti atsarginę Lietuvos kopiją Madagaskare. Griebtis už pilvų mus ne kartą privertė vienos iš pagrindinių spektaklio herojų – Salė bei jos geriausia draugė Milė. Salė sutirštintomis spalvomis pasakoja ne ko kito, o pačios Salomėjos Nėries gyvenimo istoriją. Tiek Pokštą, tiek Salę, tiek Milę kankino tie patys, mums dar MO parodoje išgirsti klausimai, kodėl taip sunku mylėti, sunku nesmerkti ir priimti…

Atsakymų į šiuos klausimus mes galbūt ir neradome, bet mes radome skaudulius, apie kuriuos dažnai visuomenė nutyli. O svarbiausia problemų sprendimo taisyklė – pripažinti ir atrasti. Tad su pilnu bagažu įspūdžių ir kupini apmąstymų, mes praturtėję ir atradę leidomės kelionėn namo.

Julija Kugrytė ir Vasarė Kuprevičiūtė

Kiek kainuotų neįkainojamas Čiurlionis?

Spalio 8 dienos pamoka vienuoliktokams buvo ne tik mobili, integruota ir patyriminė – važiavome į Kauną, kur mokėmės kitaip: svečiavomės Maironio namuose, kuriuos poetas nusipirko po to, kai 1909 metais ištarė: ,,Gana lesinti svetimo miesto balandžius.“ Ne tik ištarė, bet ir sugrįžo iš Peterburgo, paskui ilgai remontavo, kūrė, glaudė ir dovanojo – dabar čia veikia Literatūros muziejus. Visos dienos jam prireiktų, ir tai būtų tik dalis ilgo pasakojimo. Paskui žiūrėjom ilsėdamiesi, kaip sklendžia rudens lapai – laiškai poeto sode, kaip lėtai krenta žemėn, nuotraukon, kurią pasilikom prisiminimui.

Pas Vaižgantą gal sugrįšim po pažinties su Severiute ir Mykoliuku, o dabar tik pažvelgėm į kuklaus buto langus ir prisėdom šalia skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurto paminklo. Reikėjo nepavėluoti į pamokos tęsinį M.K. Čiurlionio galerijoje. Įsižiūrėti, įsiklausyti ir sugrįžti dar ne kartą, kaip ir mokytojoms vis su kitu būreliu… Dar (at)spėti modernaus dailininko ženklus ir klausti, ar įpirktų kas dabar jo ,,Rex“. Gal, tik ne diduma, o kas jau neparduodama, tai ir neįkainojama, o jei parduodama? Tai jau ir ne visų… O mes, va, stovime prieš šviesaus karaliaus didelį šešėlį to netikėto klausimo užklupti. Ir dovanojamės prasidžiugdami, kad Čiurlionio dar ilgai visiems užteks, tik ar juto mūsų mokiniai, koks svarbus būna ir negalėjimas pasakyti, parašyti ar nutapyti, kai auga, veržiasi kas iš vidaus, paskui taip netikėtai plyšta sakiniu, potėpiu, garsu…

Kaip ir nuoseklus mokslo metų pradžios skaitymų tęsinys – premjerinis Jašos Kocelio režisuotas spektaklis ,,Elektra“. Iš Sofoklio, Euripido tarsi į moteriškąjį ,,Hamleto“ variantą, kad neužtektų tik ,,tylėti ir šokti“. Kad kiltų klausimų ir apie kainas, ir (ne)įkainojimus, kad būtų nepatogu neskaityti, nežinoti.

Tad mobili ketvirtadienio pamoka buvo dalis visumos, kurią vis stengsimės aprėpti per visą tolimesnį gyvenimą.

Dėkojame vairuotojui Alfonsui Cvetkovui ilgą pamokų kelią kaip juostą kantriai vis susukančiam.

                                                                                                    Rita Ringienė

Projekto „Gimnazijos bibliotekos erdvės – turiningam laisvalaikiui“ startas

Šiandien tarp devintokų vyko žaidimų varžybos „Jei žaisti, tai žaisti gimnazijos bibliotekoje!“ Tai viena iš Jaunimo iniciatyvų ir laisvalaikio užimtumo plėtojimo programos projekto veiklų. Dažnas sakytų, kad žaidimai nieko nemoko, o yra tik laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau žaidžiant laisvalaikis gali būti daug prasmingesnis. Juk žaidimai moko komandinio darbo, bendravimo ir bendradarbiavimo, gilina žinias, o sėkmingai įveikus užduotį kelia savivertę.

Devintokai varžėsi 5 komandose. Kiekviena komanda turėjo atlikti po tris užduotis. Norint būti sėkmingais,  reikėjo atidumo ir susiklausymo. Mokiniams puikiai pavyko dirbti komandoje, palaikyti draugus, kartu atlikti užduotis. Labiausiai įtraukė istoriniai edukaciniai žaidimai – dėlionės. Tačiau ir kitur netrūko azarto ir geros nuotaikos. Po įtemtos kovos visos komandos buvo apdovanotos  saldžiaisiais prizais, o nugalėtojai – ženkliukais su gimnazijos logotipu.

                      Džiaugiamės šiandien prasmingai praleistu laiku ir jau laukiame susitikimų kitose veiklose.

Bibliotekininkė Romualda Augustinienė

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

INTEGRUOTA- PATIRIMINĖ ISTORIJOS IR GEOGRAFIJOS PAMOKA 6 B KLASĖJE „ ISTORINIAI – GAMTINIAI AKMENĖS KRAŠTO PAMINKLAI“

6 b klasės mokiniai, rugsėjo 29 d. lankėsi istoriniame, kultūriniame, gamtiniame  Akmenės krašto objekte – Ventos regioniniame parke. Susipažino su Ventos paslėnių kraštovaizdžiu, jo gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Atliko praktines užduotis: ieškojo rašytinių ir nerašytinių istorijos šaltinių, patvirtinančių priešistorės žmonių gyvenimo  istorijos faktus; pažino mūsų krašto istoriją ir jūros periodo uolienas, pažino dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas; aiškinosi, koks vyravo klimatas, augalija ir gyvūnija jūros periodo laikotarpiu.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė-Sinkevičienė ir geografijos mokytoja Vilija Šerpenskienė

Integruota istorijos ir kūno kultūros pamoka „Kokius žaidimus vaikystėje žaidė mūsų tėveliai ir seneliai?“

5 klasėse mokiniai susipažino su savo tėvelių ir senelių vaikystės žaidimais. Pažino savo šeimos narių vaikystes, pravesdami šeimos nariams apklausą „Kokie buvo mano tėveliai ir seneliai vaikystėje?“. Mokėsi žaisti žaidimus „Klasė“, „Aili Baba“, „Akla višta“, „ Sugedęs telefonas“, „Diena naktis“.

Istorijos mokytoja Aida Jokubauskaitė- Sinkevičienė ir kūno kultūros mokytojas Evaldas Radionovas

5 klasių istorijos pamokos Akmenės Šv. Onos bažnyčioje

5 a ir 5 b klasių mokiniai rugsėjo mėnesį per istorijos pamokos keliavo į Akmenės Šv. Onos bažnyčią, kur ieškojo rašytinių ir nerašytinių šaltinių, kurie nusako mūsų krašto istoriją. Mokiniai domėjosi Onos Jogailaitės raštu, kuris leidžia Akmenės miestelyje statyti bažnyčią ir jai suteikiamos žemės, studijavo krikšto ir santuokų knygas. Lankėsi bažnyčios bokšte. Stebėjo Akmenės miestelį iš bokšto, susipažino su bažnyčios architektūra, statybos, varpų istorija, sakraliniais daiktais bei rūbais. už pagalbą dėkoju mokytojos padėjėjai Elenai Janulienei.Istorijos mokytoja Aida JokubauskaitėžSinkevičienė

1 2 3 4 63