Į Vilnių galima važiuoti nors šimtą kartų, bet pamatyti, aplankyti vis kitas vietas. Mūsų gimnazija drauge su TOLI remia projektą ,,Dienoraščio galia liudyti“. Tai todėl jau antrąkart per šiuos mokslo metus septintokai su auklėtoja Kristina Jomantiene važiavo į sostinę paieškoti Akmenėje gimusios ir augusios, o po visų odisėjų Vilniuje beveik penkerius metus gyvenusios Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės vietų. Daug žmonių rašo ir įsirašo į 700 metų gyvuojančio miesto istoriją, todėl pirmiausia ir prisėdome kunigaikščio Gedimino papėdėje, paskui apėjome universiteto kiemelius, šv. Jonų bažnyčią, pastovėjome po iš Kalvių atvežtu ir išaugusiu Daukanto ąžuolu, jo kiemelyje ir Atminimo lenta humanistei, Senųjų spaudinių bibliotekininkei ir kataloguotojai Onai Šimaitei. Prieš 121-erius metus Ji išėjo iš savo Akmenės, o Daukantas po savo svarbiųjų kelionių su visam sugrįžo į Papilę. Prieš penkerius metus Lietuvoje Daukanto vardu vadinosi 25 gatvės, o dar aikštės, kiemeliai, aplankyti tą balandžio 27 d. Bet mes einame ieškoti Savičiaus gatvės, kur gyveno tada Ona Šimaitė, iš bastėjos aikštelės matoma ir jos vardo gatvelė šalia Č. Milošo laiptų. Irgi tinkama kaimynystė žinant apie tik Šimaitei suprantamu konspiraciniu būdu per pusantrų metų iš Paryžiaus atsiųstą Milošo ,,Gimtąją Europą“. Daug atpažįstamų sąsajų, kai perskaitome, atsimename, užsirašome, net kai spragtelim telefonu leisdamiesi Jos gatvele į Tymo turgų, kurio kitoje pusėje tiltelis per Vilnelę į Užupį, kur iš 40 Konstitucijos lentų dvi hebrajų ir jidiš kalba, dar žemaičių ir lietuvių, ir vis kita užsienio kalba. Klajosime siauromis gatvelėmis, kol vėl išeisime pro Onos gotiką iki Gedimino.
Kai sugrįžome, atsivertėme dar vieną naujausią leidinį – Zigmo Vitkaus ,,Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“. Vilnius: ,,Alma littera“, 2023. Pirmasis pasakojimas iš 24 vėl apie tauriąją Oną Šimaitę.
Su keliautojais tą dieną buvusi projekto koordinatorė Rita Ringienė
