Rugsėjo 13 dieną po dviejų pamokų leidomės į bent kelias kitas mobilias pamokas – istorijos, literatūros, geografijos ir vis su Atminties žyme, kad už 10 dienų, rugsėjo 23 d. minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Todėl Mažeikiuose sustojome paskutinėje Akmenės žydų stotelėje, prie senųjų kapinių pavenčiuose, kur aukštos pušys ir ilgos tranšėjos įduba pasakoja apie holokausto vietą 1941 metų rugpjūčio pradžioje.
Šalia kelio šiaurinėje Platelių pusėje žaliu Lietuvos kontūru apjuostas pilnėja Litvakų atminties sodas. Lygiai prieš pusmetį, Pasaulio tautų teisuolių pirmąkart Lietuvoje minėtos dienos prieigose, sniegingą kovo 12-os sekmadienį, čia buvo pakabintas obuolys mūsų kraštietės Onos Šimaitės atminimui, o rugsėjo 13 dieną ,,pasodinta“ ir visa obelis, jau šešiasdešimtoji, kalvio Artūro Platakio rankų nukalta. Ši obelis skirta Akmenėje gyvenusios ir per holokaustą sunaikintos žydų bendruomenės atminimui, ant jos ir obuolys paskutinio rabino Verbovskio šeimos atminimui.
Renginio organizatoriai – Eugenijus Bunka ir Mažosios bendrijos „Pelėdiškių ąžuolas“, projekto ,,Šalom, Akmene!“ iniciatoriai Diana ir Marius Lopaičiai. Obelį tą dieną sodino ir Akmenės gimnazistai su istorijos mokytoja Indre Šiurkiene, dalyvavo ,,Plungės skaitančių moterų klubo“ narės, bendruomenės pirmininkas Algirdas Bučys, archyvinę medžiagą apie Verbovskių šeimą rinkęs Arūnas Ostrauskis, filmavo Šiaulių televizija.
Dar po kiek laiko nevystančios, bet ir nepražystančios obelys taps ne tik litvakų Atminties vieta, bet ir savitu meno kūriniu, sustabdančiu keliu pravažiuojančius, kalbinančiu iš arčiau priėjusius, užrašus ant lapelių ir obuolių perskaitančius, atsimenančius.
Rita Ringienė
