Anykščiai – išskirtinė Lietuvos kultūros vietovė, kurioje koncentruojasi unikalūs gamtos, istorijos, kultūros ir meno ženklai. Vien mieste ar šalia jo esančių lankytinų objektų – nors vežimu vežk. Pro miestą ir patį rajoną vingiuojanti ilgiausia tik Lietuvoje tekanti Šventosios upė, ošiantys šilai, sukuria peizažą, kurį jau keletą šimtmečių savo kūryboje vaizduoja garsiausi mūsų šalies meno žmonės. O prieš keletą metų miestas pareiškė norą tapti kurortu, tad išsikeltiems tikslams įgyvendinti reikia visai nedaug – tik ryžto.
Dainuvos nuotykių parke išbandėme savo fizines galimybes, aplankėme A. Baranausko muziejaus puošmena – poeto klėtelę, kuri po poros metų minės garbingą jubiliejų – 200 metų pastatymo sukaktį. Mus pasitikęs šeimininkas istorinę asmenybę ir jo šedevrą “ Anykščių šilelį”, išverstą gal į 20 pasaulio kalbų, pristatė taip paprastai ir suprantamai, kad mums beliko tik klausytis. Ekskursijos “vyšnia ant torto” tapo Medžių Lajų takas, kuris leido pasigrožėti tuo, apie ką rašė Antanas Baranauskas. Šalia tako „pūpso“ ir garsusis Puntukas, su ten iškaltais S. Dariumi bei S. Girėnu.
Prabėgusi diena pasirodė tokia trumpa, tad priėjome vieningos nuomonės, jog mažiausiai savaitgaliui reikia vykti į Anykščių kraštą, kad viską aplankyti bei pamatyti.
11-os klasės auklėtojas Kęstutis N.
