Gegužės 19 dieną 5b klasė su auklėtoja Nijole Milaševičiene nukeliavo į Kauną: dalyvavo žvalgo edukacijoje IX forto – gynybinės tvirtovės – požemiuose. Paslaptingas gidės pasakojimas kaip žaidimas su klausimais ir užduotimis atsakyti, surasti, suprasti. Kai išėjome į vaiskios dienos šviesą, monumento trys dalys „Skausmas, viltis, išsilaisvinimas“ papasakojo, kaip tvirtovė virto kalėjimu, o paskui ir masinių žudynių vieta, kur iš Lietuvos ir kitų Europos šalių suvežti žydai. Įsiminė vaikai 50 000 nužudytųjų skaitmenį. Greta auga Atminties sodo obelys, kas birželį pasakojančios apie tremtis ir totalitarinių režimų tikslus ir pasekmes.
Daugelis vėliau pirmą kartą stovėjo didžiųjų mūsų upių – Nemuno ir Neries – santakoje, paskui kėlė galvas į Vytį, į žydinčius medžius ir į vienintelį XIV a. pilies bokštą, kurio požemiuose miega kariuomenė, prisikelsianti, jei tėvynę ištiktų nelaimė.
Kai žvilgsniu ganėme sidabrinius rykliukus didžiuliame 10 metrų aukščio „Megos“ akvariume, ne vienas jų prasitarė, kad ilgas kelias iki Kauno, į kurį atvažiavęs vis kitoje vietoje dairytųsi, kaip ir akį traukę krepšinio rungtynių sirgalių būriai iš Graikijos. Ilgas kelias iš tos dienos visų pamokų fragmentų su kasdiene kalbėjimo ir susikalbėjimo kompetencija.
Drauge keliavusi lietuvių kalbos mokytoja Rita Ringienė
