Dažniau tiesiąja, kai važiuojama į vienos dienos ekskursijas, bet galima ir ratu, kaip keliavo sausio 25 dieną tikybos mokytojos Jovitos Kupstienės suburti vaikai. Pirmiausia į turtingą Mažeikių muziejų, kad aplankytų nuolatinę ekspoziciją ir Danutės Saukaitienės žolynų parodą. Kad nustebtų ir pasidžiaugtų žolės plastika, gal ir patys norėtų surišti laimės paukštę, paukštelį. Kodėl nepabandžius, jei sukrus siūlas išraito Gyvybės medžius, prakartėles, skulptūras. Važiuota tik į vieną parodą, o aplankytos bent kelios ir, pasisveikinę su Gedimino Jokūbonio sukurtu Vienažindžiu, keliautojai pasuko į Laižuvą, kur poetas kunigas pastatė bažnyčią ir būtų dar ne vieną eilėraštį parašęs ir gražųjį pamokslą pasakęs, jei ne liga, jei ne audra praėjusią vasarą poeto liepą nulaužusi…
Antano Vienažindžio kapą lankėme, iš įprastos vietos pajudintą akmenį lietėme, į Latviją nuo Vadaksties kranto žiūrėjome. Ir ketiname savo rankomis verbelių nusirišti. Taigi, ratu kaip pavasaris į pavasarį sugrįžta.
Kartu keliavusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė
