„Šie metai paskelbti vaikų emocinės gerovės metais. Tačiau, kaip tyčia, dėl pandemijos jie įnešė daug sumaišties į mūsų ir vaikų gyvenimus: iššūkiai ir rūpesčiai dėl nuotolinio mokymosi, socialinių ryšių apribojimas, slogi nuotaika, neigiamos emocijos ir t. t. Todėl kilo idėja advento laikotarpiui sukurti kalendorių, kurio užduotys padėtų stiprinti vaikų emocinę gerovę, ir paskelbti socialinę akciją „Mano laimingesnės Kalėdos“.
Idėja, pasirodo, itin sėkminga. Socialiniuose tinkluose paskelbus registraciją į VšĮ „Laimi visi“ organizuojamą socialinę akciją užsiregistravo beveik 600 tėvelių ir pedagogų, besirūpinančių savo vaikų ir ugdytinių emocine gerove. Jų elektroninio pašto adresais, kasdienės advento kalendoriaus užduotys, stiprinančios vaikų laimės ir emocinio stabilumo jausmą, nemokamai pasiekia daugiau nei 8 tūkstančius vaikų.“
Prie šios puikios iniciatyvos užsiregistravau ir aš su savo šaunia aštuntokų kompanija. Visą advento laikotarpį, kiekvieną mano mokinį pasiekia naujas kalendoriaus lapelis su naujomis užduotimis pamąstymui.
2020 metai – vaikų psichinės sveikatos metai. Mokyklos bendruomenė parašė projektą, skirtą vaikų psichinės sveikatos stiprinimui. Susidariusi situacija apribojo veiklų galimybę. Tačiau projektas įgyvendintas. Apsilankyta ne kartą visose pradinėse klasėse. Psichologė ir soc. pedagogė kalbėjosi su vaikais, piešėme jausmus, atlikome laimės auginimo pratimus, įvairias užduotis pateikdavome savarankiškai veiklai klasėse. Vaikai matavo savo emocijas, spalvino emocijų puodelius, kalbėjome apie baimes, apie tai kaip emocijos mums padeda ar trukdo. Paskutinę mokslo dieną visos pradinės klasės gavo dovanas. apdovanotos relaksaciniais kamuoliukais, kuriuos pamaigius galime nusiraminti, kiekviena klasė gavo albumėlį – gerų darbų aprašymams ir užduočių rinkinius, kur kiekvienas vaikas galėjo atlikti jam skirtą užduotį. Dėkojame mokytojams ir vaikams įsitraukusiems į mūsų projektinę veiklą .
Lapkričio 18 d. įprastomis sąlygomis (nuotoliniu būdu) vykusioje Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje, kurią organizavo Elektronikos platinimo asociacija (EPA) dalyvavo ir mūsų gimnazijos 7-8 klasių moksleiviai. Organizatorių sveikinimai keliauja ne tik Akmenės gimnazijai bet ir puikiai pasirodžiusioms mūsų gimnazijos mokinėms – Rusnei Poškutei ir Ievai Venckutei. Tegul plačios aplinkosaugos žinios virstų teisingais įpročiais gamtos labui.
Štai čia – Akmenės gimnazija. Joje mokosi puikūs vaikai. Septyniose pradinėse klasėse mokosi 118 pradinukų. Visos pradinės klasės buvo apdovanotos emocijų matavimo termometrais.
Su vaikais ir mokytojomis buvo aptarta, kad moksleiviai bent savaitę, kiekvieną dieną žymės lipdukais, kaip jie jaučiasi. Apsilankius po savaitės, buvo pastebėta, kad vaikai ir toliau nori žymėti savo emocijas, netgi primena mokytojai, kad šiandien dar neįvardinome, kaip jaučiamės. Vaikai sakė, kad jiems patinka žymėti, o labiausiai patinka – laimingai ir linksmai jaustis.
Štai kaip atrodo termometrai įvairiose klasėse.
Stropūs seniūnai net suregistravo vaikučių nuotaikas.
Prašiau vaikų, kad padarytų patys išvadas, tai jie sakė, kad mūsų gimnazijoje mokosi laimingi, linksmi ir ramūs vaikai. Vaikučiai ir toliau žymės, kaip jie jaučiasi, kalbėsime apie tai, dar ne kartą. Kad geriau įsisąmonintų savo jausmus, vaikai dar gavo užduotėlę nusalvinti savo jausmų puodelį.
Štai tokie geri dalykai vyksta Akmenės gimnazijoje. Dėkojame už puikų termometrą.
Lapkričio 30 dieną 6a klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje, kurią vedė VDI vyriausias darbo inspektorius Aidas Šiurkus ir įmonės 3 M Lietuva atstovė Agnė Raudeliūnienė. Mokiniai buvo supažindinti, kokie rizikos veiksniai yra mūsų aplinkoje, kaip juos pastebėti, įvertinti ir išvengti. Kartais visai nesusimąstome, kad pavojai slypi visai čia pat. Šeštokai aktyviai dalyvavo diskusijoje apie asmenines ir kolektyvines apsaugos priemones, jų naudojimą ir būtinybę saugant savo bei kitų sveikatą. Paskaitoje taip pat dalyvavo žmogaus saugos mokytoja Jūratė Stonienė.
Gruodžio 1 d. 6a klasės mokiniai dalyvaus 5-6 klasių viktorinoje „DIRBSIU SAUGIAI“ ir kartu su kitomis respublikos mokyklomis varžysis dėl prizų. Linkime jiems sėkmės!
Lapkričio 6 d. Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos skyrius ,,Buratinas“ suorganizavo tradicinį V-ąjį tarptautinį šokių konkursą ,,Pumpurėliai 2020″. Sudėtinga epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje įtakojo tai, jog šokių konkursą buvo nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu.
Konkurse dalyvavo 30 šokių kolektyvų iš Naujosios Akmenės, Akmenės rajono, Šiaulių, Mažeikių, Joniškio, Kėdainių miestų, Latvijos Respublikos Rygos miesto ir Japonijos. Šokėjai pasirodė keturiose amžiaus grupėse: 4-7 metų , 8-10 metų, 11-14 metų, 15-19 metų. Renginio dalyviai parodė skirtingų šokio stilių kompozicijas: šiuolaikinio-pramoginio šokio stiliaus, gatvės šokio stiliaus, rytietiško (pilvo), ritminius ir lietuvių liaudies šokius. V-ąjame šokių konkurse ,,Pumpurėliai 2020″ dalyvavo 422 šokėjėliai. Tarptautinį šokių konkursą ,,Pumpurėliai 2020″ vertino Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos vedėja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Irena Girdvainienė, mokyklos metodininkė Agnė Krušinskienė ir konkurso ,,Pumpurėliai“ globėjas Vytautas Vėlavičius. Komisijos nariai vertino šokio techniką, sceninę šokėjų išvaizdą, minties perteikimą šokio judesiu. Šiame konkurse dalyvavo visos trys mūsų gimnazijos šokių grupės. 8-10 metų ir 15-19 metų amžiau grupė pelnė 3 vietą, o 11-14 metų amžiaus grupė- 2 vietą.
Tolerancija – (lot. tolerantia – kantrybė, ištvermė): priešingos negu mūsų nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, pakanta.
Gyvename labai skirtingų žmonių visuomenėje. Tolerancija – vienintelis kelias išmokti pripažinti skirtumus, žvelgti į pasaulį be išankstinio nusistatymo, kad būtų gera gyventi vieniems šalia kitų. Skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui. Tolerancija moko mus būti pakančius, gebančius suprasti kitą ir kitokį.
Šiandien apie toleranciją buvo kalbamasi klasės valandėlėse, ieškoma gražių tolerancijos pavyzdžių iš artimiausios aplinkos, o remiantis istorijos pamokomis aptariama, kur gali nuvesti netolerancija rasei, religijai, tautybei…
Pradinių klasių mokiniai, turėdami galimybę visi susitikti mokykloje, kūrė savo tolerancijos mozaikas piešdami spalvotomis kreidelėmis kieme. Mažiesiems tolerancija – tai spalvota svajonių pilis, draugystė, mama ir tėtis, šeima, draugo ranka, mokytoja, klasė, kur visi jaučiasi saugūs, spalvoti balionai ir gėlės, vyro ir moters draugystė po Lietuvos vėliava, gera nuotaika ir šypsenos… Nusišypsojau ir aš – juk spalvotame pasaulyje gyventi yra gera ir paprasta!
Indrė Šiurkienė
Tu turi savo kelią, aš turiu savo: tačiau vienintelis ir teisingiausias kelias paprasčiausiai neegzistuoja.
Frydrichas Nyčė
Užuojauta ir tolerancija yra ne silpnumo, o didelės stiprybės ženklas.
Dalai Lama
Kas yra tolerancija? – tai žmonijos išdava. Visi esame sudėti iš trūkumų ir klaidų, todėl atleiskime vieni kitų kvailybę. Tai yra pirmasis gamtos dėsnis. Galvokite sau ir leiskite kitiems ne mažiau džiaugtis šia privilegija.
Spalio 18-osios sekmadienį Akmenėje, Stoties gatvėje, šalia namo, kurio kiemo gilumoje būta žydų sinagogos, atidengta simbolinė sienelė, primenanti apie buvusią ir per karą sudegusią sinagogą, kuri 1941 metų vasarą tapo moterų ir vaikų getu. Du mediniai vienos šventyklos pastatai tapę sulaikymo, apribojimo vieta kaip ir vyrų getas Roshos kepykloje tada Žagarės, o dabar K. Kasakausko gatvėje.
Po 79-erių metų to paties miestelio aikštėje jau kiti lietuviai skaitė čia gyvenusių žydų pavardes tarsi pri(si)mindami, kas taip visai neseniai gyveno šalia jų, kvietė užeiti į krautuvėles, skubėjo melstis ar skaityti į savo šulę. Po lietaus suspindusi ryški rudens saulė sveikino į renginį susirinkusius miestelio žmones, organizatorius Dianą ir Marijų Lopaičius, Arūną Ostrauskį, sienelės autorių Antaną Adomaitį ir paminėjimo svečius: iš Vilniaus atvykusią Fainą Kukliansky, iš Šiaulių – Josifą Buršteiną, o mažeikiškės Rimos Skrodenytės vadovaujami šauliai rikiavosi ir su mūsų rajono gimnazistais ėjo ratu paimdami akmenėlius su užrašytomis žmonių pavardėmis:
Susikaupimo tyloje tik vaikų žingsniai, balsai, paskui dar kelionė autobusu iki paskutinės stotelės, kurioje kasmet vis ryškesnė suneštų akmenėlių menora. Trumpiausią, bet įsimintiniausią kalbą tą dieną pasakė Joselis Traubergas: ,,Iš mano devynių šeimos narių likau tik aš vienas gyvas, bet yra daug kitų, kam buvo blogiau – iš dvidešimties neišgyveno nei vienas. Bet gal mus ištikęs likimas neliko be ženklo, juk susikūrė mūsų tautos valstybė.“ Įtaigus išgyvenusio Kauno geto vaiko žodis, kurio negaliu pamiršti, o pasikalbėję apibendriname, kad žmoniškumas neturi tautybės, užmaršties ir sienų. Tai todėl ir lieka, kas žmones ir tautas jungia, vienija, tai todėl ir išgyvenama, ir sugyvenama.
Rita Ringienė
Nuotraukose: Atminties sienelė Akmenėje;
Akmenės gimnazistai su istorijos mokytoja Indre Šiurkiene;
Joselis Traubergas su žmona ir renginio organizatore Diana Lopaitiene.
