Tokių bandymų konkursas jau aštuntą kartą surengtas Vaškų Vandos Zaborskaitės bibliotekos ir profesorės palikimo puoselėtojos Virgilijos Stonytės iniciatyva. Kaip kitaip, jei kitoje gatvės pusėje likęs raudonų plytų namas, kur prabėgo profesorės kūdikystės metai. Miestelyje veikia jos vardo biblioteka, kur dirba veikli ir nuoširdi bibliotekininkė Aldona Oniūnienė. Po vienu stogu su kultūros namais, joje ir memorialinis Vandos Zaborskaitės kambarys su atveriamais stendais, asmeninės bibliotekos knygos, daiktai.
Pakalbintos į eilėraščių gelmę paniro ir mano dvi mokinės: aštuntokė Samanta Rasiukevičiūtė ir devintokė Ema Šliažaitė. Skaitė J. Degutytę ir S. Gedą, dar ir iš muziejuje saugomų knygų, atsiųstų dovanų savo klasės draugui ir mūsų buvusiam matematikos mokytojui Vladui Rimkevičiui. Su epigrafais, su laiškais, rastais po mirties jo bute. Skaitė, rašė, buvo apdovanotos. Akmenėje mokytojo Vlado Rimkevičiaus šimtmetis paminėtas jo fotografijų paroda gimnazijos fojė, o V. Zaborskaitės šimtmečio proga veikia paroda VU bibliotekos Baltojoje salėje, Seimas suorganizavo konferenciją, veikė kūrybinės dirbtuvės mokytojams lituanistams, o gimnazistai iš įvairių gimnazijų interpretavo eilėraščius juos iliustruodami, išrepuodami, kurdami videofilmukus, net droždami: šiemet vaškietė Akvilė išdrožė, išskaptavo profesorės gimtąjį namą pasiremdama V. Mačernio tekstu. Iškilmingas gruodžio 16 dienos renginys, kurio dalyvius sveikino ir rajono meras, ir seniūnas. Gausios dovanos, malonūs netikėtumai.
Po literatūrologės mirties išleistos 6 knygos, viena jų – Laiškų. Joje yra ir tekstų iš susirašinėjimo su mūsų mokytoju. Vandos Zaborskaitės kalėdinis atvirukas prieš 2010 metų Kalėdas sugrįžo iš Akmenės į Vilnių su prierašu, kad ,,adresatas miręs“. Profesorė išėjo amžinybėn netrukus po savo 88-to gimtadienio (yra gimusi per Kūčias), taip ir nesužinojusi apie savo klasės draugo mirtį. Kai pasigilinu į žmogaus gyvenimą, patariu gabiai mokinei nuvežti ir muzikinę dovaną. Ema Šliažaitė Vaškuose pagrojo Edvardo Grigo Noktiurną nr. 4. Tai todėl papildomai apdovanota renginyje buvusio poeto V. Šopio poezijos knygele.
Gyvenimą gaivina nuveikti darbai, prisiminimai ir susitikimai. Dar ir skambantys atvirukai, kurių vieną iš reiklaus matematiko ir muzikos mylėtojo pusės simboliškai perdavė mūsų Ema. Kaip malonų priedą prie savo teksto. Buvo gera klausytis.
Grįždamos su mokytojos Danutės Čiapaitės šeštokais, dar ir Biržų pilį aplankiusiais, sustojome prie mokslininko Teodoro Grotuso ąžuolo ir prie pavasarį jam, elektrolizės ir fotochemijos tyrinėtojui, atidengto paminklo Žeimelio Vienybės aikštėje.
Kelias veda, sustabdo, apdovanoja, tereikia tik eiti ir smalsiai dairytis.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė
