Dar tik prieš kelias savaites galėjome grožėtis rudens spalvų palete, o po mokinių rudens atostogų
grįžo tas pilkasis, cepelininis ir niūrusis rudens lapkritis. Mėnuo, kuris negailestingas medžių lapams.
Bemaž po trijų savaičių, jau su kitais devintokais, Kamanų pelkę pamatėme jau kitokią… Lankytojų
centre viskas kaip ir įprastai – pasakojimai apie pelkę, augaliją ir gyvūniją po stogu, kur šilta ir gera. O
štai rezervate – visiška priešingybė: medžiai be lapų, oras – ar tai rūkas, ar dulksna – nepasakysi…
Žodžiu, kaip juokavome iš ryto – idealus scenarijus siaubo filmui. O jo tikrai pas kai kuriuos buvo.
„Pelkių senis“ kai kuriems po keletą kartų bandė numauti batus. Ir jam tai puikiai pavykdavo. Bet
viskas gerai, kas gerai baigiasi. Viską atpirko bandelės, tad su nekantrumu lauksime artėjančios
žiemos ir dar vienos išvykos į Kamanas. Ačiū tariame Kristinai ir iki kitų kelionių vykdant TŪM veiklas.
Apsilankymas Kamanose – pateiktį parengė 9a klasės mokinys A. Būdvytis.
Geografijos mokytojas Kęstutis N. ir 9A klasės kolektyvas
