Atvažiuojame į Platelius ir su gide Aušra einame Šeirės taku žvilgčiodami į ežerą su žaliomis septynių salų karūnomis. Sakmes gražia žemaičių kalba seka Aušra, vis mosteldama ranka, sustabdydama. Atsisveikina pasekdama apie ežere nuskendusį varpą, apie kurį tarsi tikrindamasis Nacionalinės premijos laureatas, dokumentinių filmų režisierius Audrius Stonys su narų komanda leidosi į ekspediciją – nėrė į didžiausio ir giliausio ežero dugną, kad sukurtų filmą ,,Varpas“. Archeologas KU profesorius Vladas Žulkus su komanda surado 200 ąžuolinių polių, ant kurių laikėsi tiltas į Pilies salą. Nebūtų ąžuolas, jei nesuplienytų ir išliktų per amžius vandeny. O kur dar buriavimo, plaukimo varžybos, pritraukiančios ne tik dalyvius, bet ir būrius žiūrovų. Kol einame taku, mus pralenkia dviratininkai, pavieniai žygeiviai, kaitina vasariško rugsėjo saulė, ir mes pajuntame, koks turtas yra taip apibūdinti vietą žodžiais, verti vaizduotę, kad norėtum panerti į ežero gelmę. Tautosakos sakmės ne pramanas, o protėvių palikimas, iš lūpų į lūpas perduotas.
Legenda apie Platelių bažnyčios varpą byloja, kad seniai seniai plateliškiai užsisakė didelį varpą bažnyčiai. Jie sumokėjo meistrui kiek derėta, bet nepridėjo „magaryčių“. Meistras supyko ir užkeikė varpą – jis sušuko: „Kad tavęs neparvežtų!“.
Kai varpas jau buvo išlietas, Platelių gyventojai vežė jį per užšalusį ežerą. Staiga varpas išriedėjo iš rogių, pralaužė ledą ir nuskendo.
Plateliškiai užsisakė antrą varpą. Šįkart pridėjo meistrui magaryčių – ir laimingai parsivežė. Tačiau kai dabar skambina bažnyčios varpu, antrasis varpas skenduolis atsiliepia ežero dugne ir dejuoja: „Brolau, skendau!.. Brolau, skendau!..”
Pasakojama, kad kas 300 metų skenduolis varpas gali išeiti į krantą…
Vieną kartą ežero pakrantėje moteris skalbė drabužius. Staiga mato – ant bangų atplaukia varpas! Moteris jau būtų jį peržegnojusi ir nuėmusi kerus, bet kažkas jai už nugaros lyg sušmėžavo, lyg prašneko.
Moteris atsisuko ir mato: juodas ponaitis kad nusikvatojo, apžergė varpą ir nujojo į vandenų gelmes…
Ir (ne)paprastas tautosakos kodas – neatsisukti, vadinasi, nesuabejoti, ir daryti, ką sumanei.
Rita Ringienė
