Šiuo metu dažniau kalbama apie laboratorijas, nors ne mažiau svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas kalboms mokytis, istorijai studijuoti, meno pažinimui, nes, anot profesorės, dr. Irenos Vaišvilaitės, ,,be socialinių ir humanitarinių mokslų negali būti lygus pasaulyje“.
Akmenės gimnazija, kaip ir daug kitų TŪM, startuoja su Kultūrinio ugdymo programa, pagal kurią gimnazistai keliauja į pamokas, edukacijas kitose erdvėse. Ne tik keliauja ruošdamiesi iš anksto, bet ir aptaria, kalba, diskutuoja, dalinasi įspūdžiais po to raštu ir žodžiu. Jei nueinama savo kojomis, paliečiama pirštais, spėliojama, dėliojama žinomas prie nežinomo, tai tokia pamoka turi daugybę tęsinių.
Paskutinę keliamųjų metų ilgojo vasario dieną buvome Kaune su dešimtokais. Laukė muziejininkės dramaturgo Juozo Grušo namuose ir M.K. Čiurlionio paveikslų galerijoje. Dalis (o norėtųsi rašyti – visi) buvo perskaitę ,,Meilę, džiazą ir velnią“, tad norėjosi pradėti nuo kūrėjo namų, kurie nuo 2001 metų Maironio literatūros muziejaus vienas iš šešių padalinių. Dramaturgo šeima šiame name su pertrauka gyveno beveik 40 metų. Surandame ir sąsajų su mūsų kraštu: namas pastatytas 1938 metais, kaip ir pradinė mokykla Akmenėje. Gimė ir augo Kalniškių-Žadžiūnų kaime netoli Šiaulių, per karą gyveno netoli Joniškio, geras bičiulis buvo režisierius ir bendravardis Juozas Miltinis, gimęs mūsų rajone, Ramoniškėse.
Juozas Grušas ne kartą bandė studijuoti teisę, nors advokatu, kaip svajojo jo tėvas, netapo, bet sukūrė moralinio teismo teatrą, aktualų ir pirmoje pjesėje „Tėvas“, ir kitose dramose. ,,Tėvą ir sūnų“ J. Grušas parašė karo metais Joniškyje, įkalbėtas režisieriaus Juozo Miltinio. Ši pjesė, pirmąkart suvaidinta 1944 m. vasario 16 d. Kauno dramos teatre. Dėl savo humanizmo Juozas Grušas nebuvo linkęs teisti kitų, veltis į konfliktus, gal todėl bičiulių pramintas kataliku.
Tą dieną mums pasakojosi jaukių namų daiktai, rašytojo sodintos obelys, rožyno arka, senos eglės. Po edukacijos mūsų dešimtokus gyrė muziejininkės, o mes sakėme, kad į Kauną ar kitą miestą galima daug kartų važiuoti, bet vis į kitą vietą. Kaip ir skaityti, žiūrėti to paties autoriaus vis kitą dramą.
Mokytojos Rolanda Rupkuvienė ir Rita Ringienė
