Tik iš pirmo paskaitymo pasakytume, kad jis poetas, nors ir nebūtinai, bet kartais trumpiausią eilėraštį atstoja pats žmogus ar vos vienas jo sakinys, žodis, elgesys.
Toks sutapimas ištiko per vieną adventinį pavakarojimą Akmenės gimnazijoje, į kurią trumpai sugrįžo čia brandos atestatą gavusi, paskui ir penkerius metus Akmenėje mokytojavusi Jovita Butnoriūtė-Grakavinienė. Jos inicijuoti skaitymai ir pirmosios eilėraščių knygos ,,Šviesos žinia“ (1999), „Prakalbintos paslaptys“ (2003) įvertinti Stasės Niūniavaitės literatūrine premija (2005). Dabar Jovita su vyru Algimantu, irgi rašančiu žmogumi, gyvena netoli Vilkaviškio. Tik keliai juos vis atveda į mylimą Žemaitiją, kurioje gyvena Jovitos sesuo, vyresniojo sūnaus šeima, daug giminaičių ir bičiulių. O proga susitikti ir tapti tos dienos eilėraščiu buvo pati Jovita, pristačiusi naująsias knygeles „Šviesos ilgesys“ ir „Žodžių sode“. Jai talkino kanklėmis grojusi ir dainavusi Izolda Gulbinienė, gitara skambino ir dainomis klausytojus užkrėtė Vilhelmina Imbrienė. Buvo jauku, nors dalyvių būrelis tai sumažėdavo, tai padidėdavo: gimnazijoje šurmuliavo jau šios kartos vaikai, juk karnavalas, dovanėlės, siurprizai.
O kad pajustume žmogų kaip eilėraštį, reikia gyvų susitikimų, kurių ir linkėčiau per visus prasidedančius naujuosius metus.
Nuotraukoje: Jovita Grakavinienė sėdi pirma iš kairės, vis kintančiame vakaro būrelyje 4 buvę mūsų mokiniai ir 5 mokytojai.
Rita Ringienė