Mokslo metų pabaigai – vasaros sutikimui Akmenės gimnazijos mokiniai ir etikos mokytoja Žana Savickienė nusprendė pasidaryti netradicinę etikos pamoką išvykoje.
Atsižvelgiant į dabartinę kaimyninių šalių situaciją, viena iš aktualiausių jaunimo temų – „Laisvė“. Tad tokia tema diskutuodami pradėjome ieškoti atitinkamų lankytinų vietų. Nusprendėme apsilankyti Lukiškių kalėjime, kuris nuo 2019 metų uždarytas ir atvertas tik lankytojams, o dalis jo išnuomota kūrybinėms studijoms.
Gegužės 31 dienos rytą išvykome į kelionę. Kelionė netrumpa, tad autobuse vieni klausėsi muzikos, žiūrėjo filmus, kalbėjosi, o kai kas džiaugėsi ilgesniu antradienio miegu. Atvykę į vietą ir išvydę kalėjimą, emocijų neslėpėme, negalėjome atsistebėti įspūdingo grožio pastatu. Nekantraudami, vietoje nenustygstantys, laukėme gido. Prieš pradedant kalėjimo apžiūrą buvome supažindinti su taisyklėmis, išklausėme trumpo pasakojimo apie buvusį kalėjimo gyvenimą. Sparčiu žingsniu nužygiavome į pirmąjį objektą – cerkvę. Joje vykdavo įvairūs koncertai ir pasirodymai, deja, bet į juos patekdavo tik paklusnūs ir gerai besielgiantys kaliniai.
Vėliau mus nuvedė parodyti pasimatymų kambarį, kur patys išbandėme pokalbį per mikrofoną, skiriant mus stiklinėms sienoms ir stebint kalėjimo prižiūrėtojui . Norint gauti trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus, susitikti su antrąją puse, kaliniai turėjo būti nepriekaištingo elgesio.
Kieme buvome supažindinti su kalinių atvežimo tvarka, pamatėme, kokiu išradingu būdu kaliniai perduodavo vienas kitam daiktus. Patyrėme, ką reiškia laukti po 4, 6 ar net 8 valandas susispaudus 4 – 6 žmonėms patalpoje, kuri pritaikyta tik dviem, kol išves į patikrų kambarį. Mums rodė ir mūsų klausinėjo, kokius daiktus leidžiama įsinešti į kalėjimą, kaip kaliniams nelegaliai atgabendavo draudžiamus daiktus. Pamatėme, kokiomis sąlygomis kaliniai gyveno, kokia galiojo tvarka, taip pat susipažinome su buvusia kalinių rutina. Taip pat turėjome progą pabūti „suimtaisiais“ ir nusifotografuoti prie kalinių sienos. Kalėjimo apžvalgą užbaigėme kalinių pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Išėjom iš buvusio kalėjimo susimąstę: ar norėčiau kada nors pagyventi tokiose sąlygose? Atsakymas vienareikšmiškas – ne!
Na, o grįžtant namo aptarėme 5 laisvės rūšis, diskutavome, koks žmogus yra laisvas, kaip žmonės supranta laisvę, kodėl ją kai kurie praranda, kokią funkciją atlieka laisvės atėmimo įstaigos.
Kad kelias namo neprailgtų, žaidėme žaidimus, dainavome, diskutavome apie patirtas emocijas ir, žinoma, autobusą užpildė garsus juokas.
Ačiū mokiniams už šiltas emocijas ir nuoširdų ačiū tariame mokytojai Žanai Savickienei. Esame dėkingi ir savo vairuotojui už sklandžią kelionę.
Visų keliavusių vardu – Gabija Dumsevičiūtė, Ia gimnazijos klasė
