Buvo sutarta, paskui nukelta, bet žygis dviračiais įvyko. Patys ištvermingiausieji penktokai: Elija, Juta, Tomas, Lėja, Gabija ir jų auklėtoja Nijolė Milaševičienė po pikniko Dabikinėlėje vakarop vėl susitiko ant Būgno kalno ir mynė žvyrkeliu iki Pakempinių, kur palaidotas karui baigiantis mirtinai sužeistas Domas Šidlauskas-Visuomis (1878-1944). Jis buvo vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų idealistų kartos: visuomenės veikėjas, spaudos platintojas, prezidento A. Smetonos du kartus kviestas tapti finansų ministru. 2004 metų rudenį ant jo kapo pastatyta šiauliečio Alberto Martinaičio akmeninė skulptūra – sumažinta Antano Raudonio Perkūno kopija (originali skulptūra stovi Šiauliuose, Venclauskų namų kiemelyje). To paties akmentašio Raudonio, kuris sukūrė antkapinį paminklą Simonui Daukantui.
Vieškeliu nuo Akmenės link Klykolių vis atvažiuoja pavienių keliautojų susitikti su Visuomiu. Jis galėtų tapti ir kitų dviratininkų kelionės tikslu į Pakempinius, juolab kad po kiek laiko prie Išminčių stalo Akmenės aikštėje sėdės ir Visuomis.
Pakeliui sustojome, kur Akmenupis išsilaisvina iš melioracijos vamzdžio ir nubėga į santaką su Dabikine (buvome ten antradienį), paskui dar pagavome švylių švytėjimą Lebeliuose ir iš Pakempinių per Alkiškius naujuoju dviračių taku linksmi sugrįžome į namus.
O iš Domo Šidlausko knygelės ,,Visuomybė“, išleistos Kaune 1926 metais, lyg apibendrinimas apie patyriminį mokymą(si) byra Jo mintys:
Kelk aikštėn kiekvieno neįvertintus ar pamirštus nuopelnus.
Atskiras asmuo tiek teturi vertės, kiek jis yra atlikęs daugiau gero, negu blogo.
Pirmiau patirk, paskiau filosofuok.
Mokymas neturi virsti vien žinių teikimu, bet turi lavinti sielą.
Tik per prityrimą žmogus virsta tikrai išmanančiu, praktišku, išmintingu.
Mokymasis per patyrimą teikia ne mažiau džiaugsmo negu pramogavimas. Tad jau kitais mokslo metais gal šeštokai apsilankys Šiauliuose, kur gyveno Kazimieras ir Stanislova Venclauskai, išauginę per šimtą vaikų, gal suras ir Raudonio skulptūros originalą… O per vasarą išvažinės, išvaikščios takus ir keliukus aplink savo gimtą Akmenę. Ne vien tik žingsnius skaičiuodami, bet ir prisimindami, ir kitiems papasakodami.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė
