Kai Vėlinių žvakes parduotuvių lentynose patyliukais pakeičia kalėdiniai žaisliukai, žinai – mandarinais ir imbieru kvepiantis metų laikotarpis jau ant slenksčio. Namų kvartalams, kultūros įstaigoms bei daugiabučių kiemams betampant šviesiausiomis scenomis iš pasakų, Akmenės gimnazija irgi imasi dabintis didžiausioms metų šventėms. Pati gimnazija per 12 mokymosi metų mano akyse ir mintyse suformavo mažyčio miestelio veidą: su savo gyventojais, taisyklėmis, savivalda ir, žinoma, šventėmis. Mes, mokiniai, čia praleidžiame beveik pusę savo dienos, tad tikrai svarbi užduotis čia sukurti jaukią, šiltą atmosferą. O ši atsakomybė – visos mokyklos bendruomenės reikalas. Užtikrintą startą lempučių kabinimui ir snaigių karpymui su klasiokais visada duoda išpuoštas I-asis gimnazijos aukštas, kurį pavadinčiau mūsų miestelio senamiesčiu ar rotuše. Jo langus švelniai apipina magiški dailės ir technologijų mokytojų Jūratės Varanavičienės bei Jūratės Stonienės ir jų jaunųjų menininkų karpiniai. Tai ypatingai kruopštus darbas, kuris reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir daug kantrybės bei atsidavimo. Būtent dėl to šį darbą atlikusios Akmenės gimnazijos kalėdinio miestelio elfės privalo būti įvardintos. Tad štai jaunosios auksarankės: Ema Šliažaitė, Jogailė Putriūtė, Beatričė Miežutavičiūtė ir jau mūsų mokyklos miestelį palikusi, karpinių meistrės titulo nusipelniusi Liveta Bartkutė. Karpiniais apnerti langai lyg mandagiai reikalauja ir daugiau papuošti aplinką, palanges, sienas. Čia į pagalbą atskuba technologijų mokytojas Kęstutis Norvaišas su savo auklėtiniais. Šiais metais jie nusprendė gimnazijos palanges papuošti pasakų nameliais, kurie, mano akimis, simbolizuoja pačią Kalėdų reikšmę. Kalėdos tai mažyčiai kasdieniai stebuklai, buvimas kartu, laukimas ir balta, kaip palanges papuošę nameliukai, vidinė ramybė bei susitaikymas su savimi ir aplinkiniais. Mažieji nameliai, paraleliai karpiniams, irgi reikalavo ypatingo kruopštumo ir nepasidavimo. Jie pagaminti iš faneros. Pirmiausia buvo išpjauti langai. O sunkiausia užduotimi, anot, mokytojo Kęstučio, tapo sugalvoti jų tikslų dizainą ir simetrišką išdėstymą. Vėliau sekė klijavimas naudojant lipalą ir galiausiai paskutinis etapas – stogo klijavimas ir formavimas. Mokyklos pirmo aukšto koridoriui pamažu tampant iliustracija iš Kalėdinės pasakų knygos, į pagalbą atskuba ir mokyklos gyventojų, elfų, nykštukų ar fėjų auksarankės mamos. Šiemet jos su mokyklos administracija sukūrė nuostabų Kalėdinį vainiką, kuris, lygiai kaip ir nameliai, simbolizuoja bendrystę bei stebuklus kasdienybėje. Daugiausia prie šios šilumą ir jaukumą spinduliuojančios dekoracijos prisidėjo šios mamytės : Gitana Balnienė, Monika Jakienė bei Renata Ivanauskienė. O visus papuošimus apipavidalino ir ypatingai gaivaus žiemos kvapo įnešė gijomis prie pat vainiko nuleistos kerinčios Osvaldo Balodžio nuotraukos. Galbūt Tau, mielas skaitytojau, kyla klausimas, o kur eglė? Koks jūs miestas be Kalėdų eglės? Skubu atsakyti, kad Arvydo Noreikio dėka turime ir ją, tik, kaip didžiausią stebuklą, laikome žaliaskarę kiek paslėpę – aktų salėje, mat ten vyks mūsų mažosios bendruomenės šventės, karnavalai bei apdovanojimai, tad šį didžiųjų metų švenčių simbolį pastatėme būtent ten. Savo ir visų visų Akmenės gimnazijos miestelio gyventojų vardu dėkoju visiems prisidėjusiems prie šventinės nuotaikos kūrimo. Dabar kviečiu pasigrožėti kalėdine mokyklos rotuše ir laukti tęsinio iš išpuoštų klasių!
Abiturientė Julija Kugrytė
