Vasario 18 dieną abiturientai nukeliavo į Vilnių. Visą kelią lydėjusi pūga, pilkuma ties Vilniumi liovėsi. Antrą dieną po Vasario 16-osios ant Jono Basanavičiaus kapo Rasose dar degė ugnelės, visai netoli ir rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, brolių Biržiškų kapai, aplankėme ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapą, dar 1863-1864 metų sukilėlių perlaidojimo vietą koplyčioje. Mūsų ugnelė pirmiausia buvo skirta Baliui Sruogai, kuriam vasario 2 dieną sukako 130 gimimo metų, tad pratęsėme Kaune pradėtą jo vietų pažinimo kelią. Atėjome iki Profesorių namo, kuriame gyveno Vincas Krėvė, Mykolas Biržiška, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Kazys Boruta. Pro langus boluoja Tauro kalnas, eina kelias, kuriuo iš Lukiškių varė kalinius į geležinkelio stotį, o trečiame bute ir katpėdėlės lyg iš ,,Altorių šešėly“ pamerktos, ir svarbioji paroda, dėl kurios čia atvažiavome: per visą nedidelio kambarėlio aukštį dvigubos užuolaidos, jų ,,rašte“ mašinraščio lapai, išorėje prisegti lapeliai su atpažįstama Balio Sruogos rašysena ir pastanga apginti, kas pokario redaktorių išbraukta iš ,,Dievų miško“. Išmaniai sugalvota paroda, nors šis faktas jau 2014 metais paskelbtas solidžioje mokslininkės Neringos Markevičienės monografijoje. Daugiau nei faktas – ilgas ir kruopštus tekstologės darbas apie tai, kas buvo išbraukta, dėl ko trukdyta romaną išleisti. Paradoksalu, bet originalų tekstą pirmieji po mokslininkų 2024 metais perskaitė azerbaidžaniečiai, vien todėl, kad paskiausiai į savo kalbą išsivertė iš nenuredaguoto teksto. Dabartiniai vienuoliktokai išvengs paklaidos, nes romanas Sruogos stiliumi ir leksika išeis jau šį rudenį. Mes irgi didelės paklaidos neišgyvenome manydami, kad stiprų kūrinį sunku iškreipti, savotiškai numelioruoti – Sruogos laisvę permatyti ideologijų melą, žmogaus bauginimo ir suviliojimo būdus pajutome.
Bet parodą, kuri laukia skaitytojų iki metų pabaigos, ir Sruogos pėdsakus būtina surasti, be pasiteisinimo knygą atversti, o mūsų vasario 18-oji buvo ir dovana: įėjimą į muziejų, gidės Miglės Baltrukevičienės pasakojimą išpirko Emos Šliažaitės rašinys, nukeliavęs į moksleiviams skirtą konkursą, sugrįžęs dar ir su padėkomis, ir dovanėle. Dėkojame gimnazijai už skirtą autobusėlį, vairuotojui Alfonsui Cvetkovui, ilgą žiemos kelią saugiai įveikusiam.
Abiturientų lietuvių literatūros mokytoja Rita Ringienė
