2023-2024 MOKSLO METŲ MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS
Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas įgyvendinamas vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 ir 5 dalimis, įgyvendindama Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, 13.2 papunktį ir Geros mokyklos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“.
- Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-267.
Įsivertinimo instrumentai – apklausos, tyrimai, ugdymosi pasiekimų analizė, mokytojų etato struktūros lentelės Google diske, atestacijos duomenys, mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų duomenys ir kt.
Tikslas: kurti gimnaziją kaip nuolat besimokančią organizaciją, kartu aptarti savo veiklos kokybę, susitarti dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir juos įgyvendinti.
Uždaviniai:
● surinkti duomenis apie gimnazijos veiklą;
● išsiaiškinti gimnazijos teigiamas ir taisytinas veiklos sritis;
● susitarti dėl gimnazijos tobulinimo prioritetų;
● reflektuoti, aptarti gerosios patirties pavyzdžius ir juos skleisti;
● atliekant gimnazijos veiklos kokybės vidaus įsivertinimą laikytis objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų.
TEIGIAMI IR TAISYTINI GIMNAZIJOS VEIKLOS ASPEKTAI
2024 m. sausio mėnesį buvo vykdomas gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas. Klausimai buvo pateikti GOOGLE formoje.
Apklausoje dalyvavo 26 mokytojai, 184 mokiniai ir 149 tėvai.
Apibendrinus surinktus duomenis, išskirti šie teigiami 2023-2024 mokslo metų gimnazijos veiklos aspektai:
1.1.1. Asmenybės tapsmas. Savivoka, savivertė. Mokiniai suvokia savo asmenybės unikalumą, žino savo gabumus ir polinkius, moka įsivertinti asmeninę kompetenciją. Mokiniai pasitiki savo jėgomis, nebijo iššūkių – juos priima kaip naujas mokymosi bei veiklos galimybes, yra sveikai ambicingi ir atkaklūs. Valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia problemas, yra atsparūs neigiamoms įtakoms, sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą.
1.2.2. Mokyklos pasiekimai ir pažanga. Stebėsenos sistemingumas. Gimnazijoje analizuojami apibendrinti, susumuoti atskiro ugdymo(si) laikotarpio ar ugdymo pagal tam tikrą programą rezultatai (remiantis mokinių veiklos ir elgesio stebėjimu, jų atliktų darbų įvertinimu, kontrolinių ir kitų diagnostinio vertinimo užduočių, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, ugdymo(si) pasiekimų patikrinimų rezultatais). Sistemingai apmąstoma įvairių mokinių grupių, klasių pasiekimų dinamika, vertinamas kiekvieno mokytojo darbo poveikis ir mokyklos indėlis į mokinių pažangą.
2.4.1. Vertinimas ugdymui. Vertinimo kriterijų aiškumas. Mokiniai informuojami ir su jais aptariama, ko iš jų tikimasi, koks turi būti gerai atliktas darbas, kokie vertinimo kriterijai, kada ir kaip yra taikomi.
2.3.2. Ugdymas mokyklos gyvenimu. Darbinga tvarka. Gimnazijoje tvyro darbinis mokymosi šurmulys, tačiau taip pat laikomasi sutartų mokymosi organizavimo taisyklių ir darbo ritmo, padedančio veiksmingai siekti ugdymo(si) tikslų. Mokiniai mokosi suvokti tvarkos paskirtį, kurti bendro gyvenimo taisykles ir jų laikytis.
2.1.3. Orientavimasis į mokinių poreikius. Pagalba mokiniui. Gimnazijoje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams tvarkos. Kilus ugdymo, psichologinių ir socialinių problemų bei grėsmių, mokiniai visuomet ir laiku sulaukia tinkamos pagalbos. Teikdama pagalbą, mokykla bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis tarnybomis. Teikiant pagalbą, užtikrinamas asmeninės informacijos konfidencialumas.
PAGRINDIMAS:
Mokiniai pasitiki savimi (mokiniai – 37%, tėvai – 34%, mokytojai – 80% (iš dalies pritarė)).
Mokiniai gali pasakyti, kas jiems sekasi geriausiai (mokiniai – 47%, tėvai – 72%, mokytojai – 68% (iš dalies)).
Mokytojai, klasės vadovas mus informuoja apie klasės mokinių mokymosi rezultatus ir pasiekimus (mokiniai – 49%, tėvai – 52%, mokytojai – 76%.
Mokytojai mokinius vertina įvairiais būdais (mokiniai – 47%, tėvai – 53%, mokytojai – 48%).
Mokiniai supranta mokyklos tvarką ir jos laikosi (mokiniai – 38%, tėvai – 36%, mokytojai – 48% ir 48 (iš dalies)).
Žino į ką kreiptis pagalbos, kai kyla sunkumų (mokiniai – 35%, tėvai – 44%, mokytojai – 52%).
Apibendrinus surinktus duomenis, išskirti šie taisytini 2023-2024 mokslo metų gimnazijos veiklos aspektai:
1.1.1. Asmenybės tapsmas. Gyvenimo planavimas. Mokiniai supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę, turi tolesnio mokymosi siekių ir planų. Jie žino, kad yra ne vienas gyvenimo įprasminimo būdas, moka projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, keltis tikslus, koreguoti ir atnaujinti juos. Jie moka susirasti, analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio (taip pat ir darbo pasaulio) kaitos tendencijas, mokymosi ir veiklos galimybes. Karjeros (profesijos, darbinės ir visuomeninės veiklos) galimybes mokiniai sieja su ugdymosi galimybėmis. Jie geba tikslingai ir pagrįstai pasirinkti ugdymosi sritis ir (ar) dalykus vyresnėse klasėse.
1.2.2. Mokyklos pasiekimai ir pažanga. Atskaitomybė. Mokinių ir mokyklos pasiekimų vertinimo rezultatais remiamasi informuojant tėvus ir visuomenę apie ugdymosi rezultatus ir kokybę (pvz., skelbiant mokyklos tinklalapyje, aptariant susirinkimų, susitikimų metu, teikiant žiniasklaidai).
2.2.1. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas. Mokymosi įprasminimas. Mokytojas, pažindamas mokinių veiklos ir mokymosi motyvus, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis jiems padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties (stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo, žaidimo, kūrybos, taip pat socialinių sąveikų) ir būtų optimaliai gilus bei auginantis. Mokymasis siejamas su mokinių gyvenimo patirtimis, sudaromos sąlygos modeliuoti ar spręsti realaus pasaulio problemas, ugdytis realiam gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus.
PAGRINDIMAS:
Mokiniai neturi tolesnio mokymosi plano (mokiniai – 19%, tėvai – 4,6%, mokytojai – 28% (iš dalies)).
Mokyklos mokinių pasiekimai nėra žinomi rajone/šalyje (mokiniai – 25%, tėvai – 17%, mokytojai – 4% (iš dalies)).
Mokiniai neplanuoja su mokytojais, kaip mokysis toliau (mokiniai – 25%, tėvai – 6%, mokytojai – 4% (iš dalies)).
Pamokose negali pasirinkti įvairaus sunkumo užduočių (mokiniai – 36%, tėvai – 17%, mokytojai – 20% (iš dalies)).
Nepatinka mokytis (mokiniai – 23%, tėvai – 4%, mokytojai – 12%).
Neskiriamos užduotys, susijusios su realiu gyvenimu (mokiniai – 23%, tėvai – 6%, mokytojų 96% mano priešingai).
Akmenės gimnazijos veiklos įsivertinimo grupė
Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupės planas 2023-2024 m. m.