Taip vadinosi patyriminės pamokos devintokams, kurios vasario 22 d. ir kovo 2 d. vyko S. Daukanto muziejuje Papilėje. Čia šiltai mus pasitiko ir apie garbųjį istoriką pasakojo muziejininkė Elena Sakalė. Mokiniai atidžiai klausėsi, klausė, žvalgėsi ir stebėjosi, kad muziejuje S. Daukantas pasirodė kitaip, negu daug kartų matytas vadovėliuose. Ir jo nuopelnai kunigo Ignacijaus Vaišvilos namuose, kuriuose istorikas praleido tris paskutiniuosius gyvenimo metus, tarsi nušvito kitomis spalvomis. Muziejaus kieme saugomas pirmasis S. Daukanto antkapis įkvėpė stiprybės (sako, privalu jį perskaityti ir paliesti, nes pasakojama, kad užrašas paties istoriko iškaltas). Pasidžiaugėme sutvarkytu muziejaus kiemeliu su užaugintu ąžuolu, čia pat vingiuojančia sraunia Ventos upe, o pažintiniu Jurakalnio geologiniu taku paėjėjome ir iki Papilės piliakalnio, kur įrengtose kapinaitėse aplankėme S. Daukanto kapą. Pamokos apibendrinimui stabtelėjome pasigrožėti prie skulptoriaus Vinco Grybo paminklo, pastatyto S. Daukantui 1930 m., o grįždami dar užtekome laiko užduočių atlikimui, įspūdžiams ir refleksijai.
Nuotraukose 9b ir 9a klasės mokiniai. Vieni išlydėjo žiemą, kiti pasitiko pavasarį…
Istorijos mokytoja I. Šiurkienė
