Lapkričio 4 dieną pagal literatūros ir TŪM programą keliavome į Šarnelę pakartodami paskutinį Vytauto Mačernio sugrįžimą į Girios kalną prieš 81-erius metus. Prieš tai ir mūsų TŪM daukantiškoji tema, kad čia, tuometėje Kalvarijoje mokėsi Daukantas, o mokymosi kokybę tikrinęs Vilniaus universiteto profesorius užrašė, kad radęs keturis gabius mokinius, kurių vienas kaip tik ir buvęs Daukantas. Daug su istoriko vietų pagal TŪM programą aplankėme, o ir centre stovintį M. Valančių matėme, jis kaip koks tarpininkas tarp Daukanto ir Mačernio, nes šis labiausiai ir vertinęs Valančių.
Taigi sugrįžimo kelionė prasidėjo nuo Veronikos koplytėlės, prie kurios ir buvo mirtinai sužeistas Vytautas Mačernis. Žvelgėme į vėlyvo rudens spalvas pro langą įsivaizduodami, kaip ne kartą tuo keliu pėsčiomis į tėviškę ėjo poetas. Radome jo amžinąjį kalną ir kapą, nuo kurio matyti gimtoji troba, kiemo medžiai… Ypatinga, daugelio lankoma vieta.
Grįždami užsukome į Sedą prie Mačernio suolo ir kitų atminimo ženklų.
Aštuntokai kalbėjo, kad viena yra perskaityti, o kita savo akimis tuos kalnus kaip duonos kepalus pamatyti.
Ačiū visiems, programas padedantiems išpildyti.
Rita Ringienė
