Kai kasdienybė sukasi begaliniame rūpesčių rate, kiek esame pastabūs nuolatiniam Gamtos pokyčiui? Kiekviena diena užpildyta subtilios spalvinės gamos niuansų, pripildyta garsų skambesio, dar pojūčiai pastiprinami kvapų natomis… Viskas tiek įprasta, kad neretai net nepastebime žiedais apsnigtų pavasario pranašų, neatkreipiame dėmesio į besiskleidžiantį žiedo pumpurą, dangaus akvarelės tik akimirkai priverčia pakelti akis. Pastebėti ir pamatyti – dvi skirtingos prasmės. Ir tikriausiai nėra geresnės priemonės visa tai užfiksuoti, nei foto aparato objektyvas.
Labai prasminga, kai savo kūryba, savo įžvalgomis, matymu, pajautimu dalijasi ir po 21 metų į mokyklos erdves grįžta mūsų mokyklos mokinio Tomo Trimailovo pirmoji autorinė paroda su 16 peizažų spaudinių drobėse. Kiekviena fotografija – tai atskira istorija, kurioje autoriaus ryšys su gamta perteikiamas pasirinktų kompozicijų, spalvų ir formų žaismo niuansais.
Tomo peizažai – sustabdyta laiko akimirka, užpildyta kontrastingais medžių siluetais, leidžianti pajausti horizonto plotį ir gaivią gamtos žalumą, nudažanti dangaus mėlį saulėlydžio spalvine gama, leidžianti pajausti kalnų didybę ir formų bei spalvų deriniuose iš naujo atrasti gamtos unikalumą. Visa tai apie gebėjimą pamatyti ir sustabdyti laiką, užfiksuojant jausmo akimirką. Kartu vis primenant sau, kad tobulybė slypi paprastuose dalykuose, tik mokėkime tai pastebėti.
Dailės mokytoja Jūratė Varanavičienė
