Spalis – Daukanto gimimo mėnuo, šį rudenį 232-asis. Žinodami, kad jau 95-erius metus įtaigiausia, meniškiausia Vinco Grybo sukurtoji Daukanto skulptūra stovi Papilėje, atsigręžėme į patį skulptorių, gimusį to paties mėnesio 3 dieną prieš 135-erius metus: tad dar rugsėjį Akmenės gimnazijos aštuntokai pagal TŪM programą keliavo į Jurbarką, į Vinco Grybo dirbtuves ir muziejų. Čia iš vienintelio skulptoriaus sūnaus Gedimino muziejininkės pareigą perėmusi jo dukra Rasa Grybaitė, taip pat menininkė, VDA aspirantė. Ji buvo mums tą dieną ir ekskursijos gidė, pakvietusi prisėsti prie senelio sumeistrauto stalo, rodė kampą, kuriame sutilpo kuriamo Daukanto skulptūra, o paskui į Papilę per Vokietiją (Berlyne liejo iš bronzos skulptūrą) Daukantas parkeliavo antrąkart. Ir kaip stogastulpio saulutė ilgam žiūrėti – įsižiūrėti.
Lapkričio 3 sueina lygiai 100 metų, kai Vincas Grybas, gavęs Kazio Griniaus vyriausybės paskirtą stipendiją, pasiekė Paryžių mokytis, tobulintis, pasaulio grožio parvežti į gimtinę, pakeliui buvęs Varšuvos ir Kauno meno mokyklų augintinis sustojo pasižvalgyti į dailės kūrinius Berlyne, Kelne, Briuselyje, Briugėje, Amsterdame, iš kiekvienos stotelės siuntė namiškiams atvirukus, trečiaisiais stažuotės metais jam padėjo brolis Juozas vis atsiųsdamas pinigų iš Amerikos, kad tęstų studijas privačioje meno akademijoje pas profesorių Emilį Antuaną Burdelį. Prieš grįždamas į Lietuvą, Vincas Grybas dar nukeliavo apžiūrėti skulptūrų į Šveicariją, Italiją, o namiškiams vėl atsiuntė laišką: ,,Koks gražus tas pasaulis… Grįžęs Lietuvą padarysiu tokią pat gražią, kad ir mūsų žmonės gyventų tarp meno…“ Po trejų metų sugrįžęs, dirbtuvių ieškojo, iš trečio eskizo geriausią skulptūrą Jurbarke sukūrė, nors pirmiausia Vincas Grybas atvyko į Papilę paieškoti žmonių, kurie dar prisiminė Daukantą, gal įsižiūrėjo ir į Zenkevičiaus nutapytąjį ir Vaižganto Ketūnų dvaro bibliotekoje surastąjį portretą, be abejonės, užkopė į piliakalnį, dairėsi į kraštovaizdį įsivaizduodamas, ką regėjo Daukanto akys… Pabaigęs ir įtvirtinęs paminklą Papilėje, į šio atidengimą neatvyko, nes jau buvo išleidęs pinigų apsauginėms paminklo grandinėms nukalti, kad ūkininkai turgaus dieną kaip ant kokių lentynų nebedėtų maišų ant paminklo laiptelių. Gal tos pačios masyvios grandinės, vėliau aptvėrus paminklą apsaugine tvorele, iki šiol juosia Daukanto kapą?
O Jurbarke dabar – turtingas ir jaukus, savųjų profesionaliai išpuoselėtas Vinco Grybo muziejus, po ekskursijų ne tik į viktorinas kviečiantis, bet ir į paskaitas, parodas, mokymus. Antrame aukšte veikia pastovi akvarelininkės Lidijos Meškaitytės miniatiūrų paroda. Dar maloniau žinoti iš poetės Janinos Degutytės paliudijimo, kad jai dažų, ilgai užtekusių, iš Paryžiaus atsiuntė mūsų kraštietė Ona Šimaitė.
Tad suradus Daukantą ir Jurbarke ne tik šiais jubiliejinių sukakčių metais, tiktų, pervažiavus ilguoju tiltu per Nemuną, perbėgti, pereiti aukštyn ir žemyn penkis Sudargo piliakalnius, grožėtis vaizdais ir perkratyti mintis, kiek toli gali žmogus nueiti ir dar daugiau sukurti per vieną gyvenimą – ilga Vinco Grybo istorija arba pasakojimas apie valstybės idėją nuo Vytauto iki Kudirkos, Vileišio, Daukanto, Sintautų bažnyčios altoriaus ar Pelėdų kalno Kaune.
Ilga istorija, tik trumpas gyvenimas: nesulaukęs 51-ojo gimtadienio Vincas Grybas sušaudytas 1941 metų liepos 3 dieną – vienas iš 322, kritusių tą dieną į bendrą duobę. O jo sukurtasis Daukantas kaip koks šventasis nuo stogastulpio su Lietuvos istorija rankoje nepailsdamas rodo į gimtąją žemę, lyg atsakydamas į vis kitai kartai kylančius egzistencinius klausimus. Tik reikia, kad tokių klausimų rastųsi, kad patys akis keltume praeidami pro Daukantą, kad negąsdintume jo iš šiapusybės ketinimu perlaidoti, kad tiek ilgai jo saugotas kalnas griūvąs. Tokie pasiūlymai, vargu, ar pritrauktų pinigų, nebent tiek plušėjęs taurusis žemaitis, vėl būtų įdarbintas jų ieškoti kaip kažkada savo knygoms išleisti, kaip iš tolimų kraštų grožio parvežęs ir paminklą sukūręs Vincas Grybas.
Mokytoja Rita Ringienė
Nuotraukose pirma iš kairės muziejininkė Rasa Grybaitė su akmeniškėmis, muziejaus fragmentai, Sudargo piliakalniai.