33 veikla

Integruotos kultūrinio ugdymo

programos modulių sukūrimas ir

įgyvendinimas.

Ilgalaikė kultūrinio ugdymo programa, integruojanti meninio ugdymo dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ir geografijos dalykų ugdymo turinį. Programos veiklos apima formaliojo ugdymo pamokų turinį. Programos veiklos apima formaliojo ugdymo pamokų turinį, projektines ir praktines veiklas, išvykas pas kultūros partnerius ir jų apsilankymus mokykloje, neformaliojo ugdymo veiklas panaudojant mokyklos kultūrinio ugdymo infrastruktūrą ir priemones bei veiklas kultūros partnerių erdvėse.

Pavasarišką ir šiltą dieną 5b klasės mokiniai vėl lankėsi Akmenės miesto Onos Šimaitės bibliotekoje. Bibliotekininkės supažindino mokinius kuo svarbi kovo 15 ir 16 diena.

Kovo 15 d. minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ši diena buvo pasirinkta vienos iš žydų gelbėtojos – Onos Šimaitės – garbei.  Ji buvo pirmoji lietuvė, kuriai 1966 metų  kovo 15 dieną buvo Izraelio valstybės už žydų gelbėjimą Lietuvoje suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.

Ona Šimaitė dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, buvo Vilniaus gero ryšininkė, slėpė pabėgėlius ir juos aprūpino maistu, padėjo išsaugoti žydų kultūros vertybes. Onai Šimaitei, turėjusiai daugybę draugų žydų, be galo rūpėjo jų likimas.

Mūsų tikslas prisiminti apie Lietuvos žydų gelbėtojų pasiaukojimą ir drąsą.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Ji skirta prisiminti ir pagerbti žmones, kurių dėka buvo apgintas r išsaugotas lietuviškas žodis. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – tai knygnešių tėvu vadinamo Jurgio Bielinio gimimo diena.

Mokiniai sužinojo, kur buvo spausdinamas lietuviškos knygos spaudos draudimo metais, kokiu būdu jos pasiekdavo Lietuvą, kur knygos buvo slepiamos.

Už lietuviško rašto ir kalbos išlikimą esame dėkingi Knygnešiams, kurie rizikuodami savo laisve ir gyvybe, slapta iš Prūsijos žemių pargabendavo lietuviškų knygų.

5b klasės lietuvių kalbos mokytoja R. Rupkuvienė

Šokolado karalystėje

Kaip sukurti savo verslą? Ko reikia mokytis, norint tapti konditeriu, kepėju ar kulinaru? Kokia šiuolaikinė įranga padeda gaminti daugiau produkcijos?
Į visus šiuos klausimus, 3a klasės mokiniai, ieškojo atsakymų išvykę į Akmenės miesto „Arbatinę-kepyklėlę“. Šios įstaigos savininkė A. Putrienė papasakojo, kaip gimė idėja įkurti kepyklėlę, kokius gardėsius gamina, kad Akmenės gyventojai mielai užsuktų ne tik arbatos ar kavos puodeliui, bet ir užsisakytų įvairioms šventėms saldžių gaminių. Aprodė įrangą ir aparatus, kurie minko ir kočioja tešlą. Mokiniai stebėjo bandelių tešlos gaminimą, kepimą, apskaičiavo, kiek gi išeitų iškepti bandelių iš gaminamos tešlos kiekio, kiek metų sueina nuo kepyklėlės įkūrimo. Po to patys šokoladiniu glaistu dekoravo spurgytes, mėgavosi jų skoniu ir karšto
šokolado gėrimu.

3a klasės mokytoja G. Gricienė

Šokolado karalystėje
„Kas padeda sušilti?“

Nors šiemet žiema mūsų nelepino ir šalčio buvo mažai, bet trečiokai bandė išsiaiškinti „Kas gi padeda sušilti?“ Mokiniai vardino ne tik šiltų rūbų, karštos arbatos su citrina, šilto maisto ar maudynių vonioje naudą, bet paminėjo, kad ir karšto šokolado gėrimas tikrai sušildytų pilvukus.

Prisiminėme pamokas apie medžiagų būsenas (skystas, kietas, dujinis) ir nutarėme atlikti bandymus, paprastus stebėjimus su šokoladu, ledu, vandeniu, garais. Mokiniai dar kartą mokėsi kelti hipotezę, atlikti apskaičiavimus, aprašyti stebėjimo rezultatus, suformuluoti ir pateikti išvadas.

Visada įdomiausia dalis būna ne tik praktiškai atlikti užduotis, bet ir kai pavyksta įrodyti savo spėjimus.

3a klasės mokytoja G. Gricienė

Žiemos romantika Kamanose

Kai pirmą kartą pamatai krentančias snaiges, atrodo, kad pasaulis vėl tapo magiškas. Tad tik prasidėjus naujiems metams bei pasibaigus moksleivių atostogoms, skubame į mūsų krašto puošmeną – Kamanų pelkę. Gi reikia pasižiūrėti, kaip ji atrodo tokiu metu… Pilna vandens, gausybės pėdsakų sniege, vos vieno kito keistesnio garso tolumoje… Tikra pasaka.

Na, o šios dienos apsilankymo tikslas, ne tik pasigėrėti žiemos vaizdais, pasidžiaugti užmestu sniegu draugui už apykaklės, bet ir sužinoti, kaip reikia nustatyti medžio aukštį ir amžių. Atsitiktinai pasirinktos (o gal Kristinos specialiai parinktos) dvi pušys pasirodo buvo panašaus amžiaus, tačiau aukščio prasme – kaip diena ir naktis. Viena virš 12 metrų, kita – apie 3,5. Pasirodo, gamtoje, kaip ir žmogaus gyvenime, viskas priklauso nuo to, kur tu augi, kaip maitiniesi ir kokiomis sąlygomis. Apsilankymą apibendrinome jau namelyje, vaišindamiesi mūsų „Kepyklėlės“ bandelėmis bei arbata.

Žiema, nors ir šalta, tačiau turi savo šilumos. Svarbiausia – tinkama apranga, šypsena ir puodelis karštos arbatos rankose.

Geografijos mokytojas Kęstutis ir 9B klasės kolektyvas

  Gruodžio mėnesį pamokų metu susipažinome su Kūčių ir Kalėdų papročiais, tradiciniais patiekalais bei Lietuvos etnografinių regionų valgiais. Pamėginkite atspėti, kuriame regione gaminama cibulynė, barščių sriuba su auselėmis, šaltanosiai ar grybienė duonos kepalėlyje.

 Taip pat lankėmės Šiaulių „Rūtos” fabrike, kur išsiaiškinome, kuris šokoladas yra sveikiausias ir kaip retkarčiais galima pasmaguriauti.

 Gražių, jaukių ir sočių švenčių!

Technologijų mokytoja Jūratė

Dar viena devintokų pažintis su Ventos regioniniu parku

Kalendorinis ruduo eina į pabaigą. Prieš dvi savaites su vienais devintokais apsilankėme Ventos regioniniame parke, o šiandien džiaugsmas teko ir kitiems gimnazistams. Lankymasis Ventos RP lankytojų centre ir pasivaikščiojimas po Papilę daugeliui buvo pirmas kartas. Visad smagu, kai būna pirmų kartų… Ramūnas pravedė akademinę pamoką apie tai, kuo pasižymi Ventos RP, jo unikalumas bei koks turi būti gamtos ir žmogaus santykis, kad bent dalelė liktų ateities kartoms. Likusi ekskursijos dalis – pasivaikščiojimas po Papilę. Gamtos sąlygos nedžiugino ir šiandien mūsų, bet viską atpirko gardūs mūsų miestelio kepyklėlės pietūs Jurakalnio bokšto apžvalgos aikštelėje.

Ventos regioninis parkas – Fausta Rasiukevičiūtė Iag

Geografijos mokytojas Kęstutis N.

Lapkričio 19 d. 1a ir 1b klasės mokinukai svečiavosi Kamanų valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centre. Čia vaikai virtualiai pakeliavo po pelkę ir mišką, susipažino su rezervate augančiais augalais, išgirdo įvairius paukščių bei žvėrių garsus. Įdomu buvo stebėti, kaip ekspozicijoje dieną keitė naktis su jai būdingais garsais. 

Pirmokų mokytojos I. Tališauskienė ir R. Krasauskienė

S. Daukantas – išskirtinė XIX a. asmenybė

Saulėta ir graži lapkričio diena, puiki diena išvykai į Papilės miestelį.

Prieš kelionę  mokiniai susipažindinami su žymiu XIX a. Simono Daukanto asmenybe – lietuvių tautos istorikas, švietėjas, rašytojas. Gimęs (1793-1864) Kalvių kaime Skuodo raj., mokėsi Kretingos  pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, sakoma, jog po to pėsčias išėjęs į Vilnių toliau mokytis ir baigė seniausią Lietuvoje Vilniaus universitetą. Iš visų S. Daukanto darbų  svarbiausi keturi jo stambūs Lietuvos istorijos veikalai: „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje.“ Apie Simoną Daukantą  ne kartą buvo pasakyta: Lietuvos Herodotas. Tai labai garbingas vardas. Lietuvos istorijos tėvas yra S. Daukantas, nes pirmasis pradėjo savo tėvynės istoriją rašyti gimtąja kalba.

Mokiniai lankėsi Simono Daukanto memorialiniame muziejuje. Muziejus įrengtas pastate, kuriame, kaip teigiama, paskutiniais savo gyvenimo metais ir glaudėsi S. Daukantas. Muziejaus ekspozicijoje įvairios knygelės, kur S. Daukantas norėjo ne tik duoti jaunimui dvasinio peno, bet ir pagerinti valstiečių materialinę padėtį. Knygelės apie vaismedžių auginimą, medžių sėklų rinkimą, gaisrų pavojų ir kitos.

Kelionė tęsiasi… XIX a. piliakalnyje įrengtos kapinės, kuriose 1864 m. buvo palaidotas Lietuvos istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Mokiniai aplankė kapą, uždegė žvakelę ir pagerbė tylos minute.

Grįždami sustojome Papilės miestelio centre, stovi visu ūgiu iškyla elegantiška Simono Daukanto figūra. Paminklą sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. rugsėjo 31 d.  Prieš pradedant lipdyti portretinį S. Daukanto atvaizdą, skulptorius nuvažiavo į Papilę susitikti su žmonėmis, kurie dar prisiminė S. Daukanto veido bruožus, aprangą, šukuoseną, laikyseną ir kt. Žmonės kalbėjo, kad iš šalies žiūrint mokslininkas atrodė keistokas: pieštukas už ausies, kišenėje  popierius, kilusią mintį užrašydavo prie stalo ar bažnyčioje. Iki pat paskutiniųjų dienų S. Daukantas visą laiką mąstė ir svarstė…

5b lietuvių kalbos mokytoja R. Rupkuvienė

Po Ventos regioninį parką

Saugomų teritorijų prasme, Akmenės rajono savivaldybė viena nedaugelių Lietuvoje, kurioje galima rasti ir rezervatą ir regioninį parką. Rezervatas kaip ir aplankytas spalį – laukiame žiemos, o šiandien pajudėjome į kitą savivaldybės pusę – Ventos ir Papilės miestelius.

Ventos regioninio parko lankytojų centre mus pasitikęs Ramūnas trumpai papasakojo apie žmogaus ir gamtos būtinumą sugyventi, fosilijas, kurios suteikia regioniniam parkui unikalumą ir išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat trumpai jis užsiminė apie pirmuosius čia gyvenusius žmones, jų gyvenimo būdą, papuošalus ir laidojimo tradicijas.

Pasivaikščiojimas po Papilės miestelį neprailgo: aplankytas S. Daukanto muziejus, penkiolikakamienė liepa ir žinoma Jurakalnio apžvalgos bokštas. Laiko pasivaikščiojimams gal būtume skyrę ir daugiau, ale, kad rudeniškas oras labai jau žvarbus pasirodė. Bet pasižadėjome – kai atšils, dar grįšime…

Ventos regioninis parkas – pateiktį parengė 9b klasės mokinė A. Ivanovaitė

Geografijos mokytojas Kęstutis N.

Knyga – mokslo šaltinis

Lapkričio 8 dieną 5b klasės mokiniai lankėsi Akmenės miesto Onos Šimaitės bibliotekoje.

Mokiniai apžiūrėjo bibliotekos patalpas, sužinojo, kodėl biblioteka pavadinta Onos Šimaitės vardu, kiek bibliotekoje yra knygų ir kiek turi skaitytojų.

Smagiai išklausė linksmą dainelę, skirtą Hansui Kristianui Andersenui – danų poetui, rašytojui ir sužinojo, koks buvo jo gyvenimas. Prisiminė skaitytas ir matytas pasakas: „Princesė ant žirnio“, „Coliukė“, „Undinėlė“, „Nauji karaliaus drabužiai“, „Bjaurusis ančiukas“ ir kt. Mokiniai vertino, kurie veikėjai teigiami ir neigiami, kodėl  vieni pasakų veikėjai nubaudžiami, o kiti apdovanojami.

Vėliau mokiniai pasidarė mažą knygelę, kur patys buvo ir rašytojai, ir iliustratoriai. Vaikystės knygos į atmintį dažnai įstringa ne tik dėl stebuklingų veikėjų ar įspūdingų jų nuotykių, bet ypač dėl spalvingų iliustracijų, suteikiančių knygoms gyvybę.

Visi patenkinti ir įspūdžių pilni atsisveikino ir prisižadėjo, kad dar ne kartą  ateis į biblioteką.

5b klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rolanda Rupkuvienė

Pyragų diena mokykloje

Šių metų Pyragų diena mokykloje buvo ypatinga – joje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė, nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Nuo ankstyvo ryto visi rinkosi nešini pačių keptais pyragais, lydimi tėvelių ir artimųjų. Šios dienos tikslas – ne tik pasivaišinti skanėstais, bet ir susiburti smagiam bendravimui, dalintis šiluma ir gerumu. Renginio metu visi turėjo galimybę pabandyti išrinkti skaniausią pyragą ir pasidžiaugti bendruomenės kūrybiškumu bei vaišingumu.

Pyragų receptai sugulė į knygą, kuri bus saugoma technologijų kabinete. Kviečiame pasinaudoti.

Tikimės, kad ši tradicija ir toliau puoselės draugiškumą mūsų mokykloje!

Technologijų mokytoja Jūratė Stonienė

Dar vienas apsilankymas Kamanose

Dar tik prieš kelias savaites galėjome grožėtis rudens spalvų palete, o po mokinių rudens atostogų grįžo tas pilkasis, cepelininis ir niūrusis rudens lapkritis. Mėnuo, kuris negailestingas medžių lapams.

Bemaž po trijų savaičių, jau su kitais devintokais, Kamanų pelkę pamatėme jau kitokią… Lankytojų centre viskas kaip ir įprastai – pasakojimai apie pelkę, augaliją ir gyvūniją po stogu, kur šilta ir gera. O štai rezervate – visiška priešingybė: medžiai be lapų, oras – ar tai rūkas, ar dulksna – nepasakysi… Žodžiu, kaip juokavome iš ryto – idealus scenarijus siaubo filmui. O jo tikrai pas kai kuriuos buvo. „Pelkių senis“ kai kuriems po keletą kartų bandė numauti batus. Ir jam tai puikiai pavykdavo. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Viską atpirko bandelės, tad su nekantrumu lauksime artėjančios žiemos ir dar vienos išvykos į Kamanas. Ačiū tariame Kristinai ir iki kitų kelionių vykdant TŪM veiklas.

Apsilankymas Kamanose – pateiktį parengė 9a klasės mokinys A. Būdvytis.

Geografijos mokytojas Kęstutis N. ir 9A klasės kolektyvas

Paukšteliai – mūsų draugai

Akmenės gimnazijos pirmokėlius aplankė Kamanų rezervato lankytojų centro administratorė Kristina Grigaliūnienė. Ji supažindino vaikus su Lietuvoje gyvenančiais paukščiais, suteikė informacijos, kaip galima jiems padėti išgyventi šaltuoju metų laiku. Susitikimo metu vaikai ne tik papildė savo turimas žinias, bet ir sužinojo įdomių faktų. 

Ačiū Kristinai už nuoširdų bendravimą ir dovanas.

Pirmokų mokytojos I. Tališauskienė ir R. Krasauskienė

Pažintis su gintaru

Kas yra gintaras? Kaip jis susidarė? Kas yra inkliuzas? Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų 4 klasės mokiniai ieškojo gamtos mokslų, matematikos, dailės pamokose. Užsiėmimų metu mokiniai sužinojo daug naudingos informacijos apie gintarą. Susipažino ne tik su jo savybėmis, bet ir atrado inkliuzų savo išgalvotuose gabalėliuose, kuriuos ir nupiešė.

                                                                                                                                                                   Ketvirtokų mokytojos Meilutė ir Gintarė

Septintokai ant Gyvolių piliakalnio

Spalio 21 ir 22 dienomis septintokai mokėsi ant Gyvolių piliakalnio. Patyriminėse veiklose susipažino su tos vietos sakmėmis ir padavimais, patys interpretavo tekstų prasmę, vaidino. Taip pat nagrinėjo piliakalnį kaip archeologijos objektą ieškodami gynybinių griovių ar natūralių įtvirtinimų, įsivaizduodami, kur galėjo stovėti XIII a. pilis… O kur dar auksinio rudens grožis ir emocijos lakstant tarp šnarančių lapų! Tiesa, 7a kl. mokiniams suplanuotą sustojimą pasižvalgyti Santeklių stovyklavietėje aplankant Ventos ir Virvytės upių santaką teko keisti užduotimi „Padėk klasiokui surasti pamestą telefoną“, bet tai irgi yra patirtis ir pamoka, kaip saugoti savo asmeninius daiktus.

Pamokų akimirkas užfiksavome nuotraukose, o toliau plušėsime gamindami skaitmeninę knygą.

Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė

Spalio mėnuo technologijų pamokose buvo kitoks. 5 – 10 klasių mokiniai rimtai padirbėjo. Kartu ruošėsi kavinukės atidarymui, kūrė savo meniu, gamino sveikesnius patiekalus ir mokėsi aptarnavimo bei bendravimo kultūros, gražaus elgesio prie stalo, o veiklas užbaigė  jaukia refleksija prie arbatos puodelio. Tai buvo ne tik skani, bet ir labai smagi bei vertinga patirtis.

Technologijų mokytoja Jūratė

Daukanto Kalviai
,,…Dėl ko gi žemaitis arba lietuvis negali būti giriamas, jei kantriai gynė savo namus ir liuosybę nuo neprietelių, mylėjo dorybę, o neapkentė nedorybės.“

Šie Simono Daukanto žodžiai iš pirmosios 1822 metais lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Garbusis istorikas savo pirmąjį istorinį tekstą rašė ne mokslininkams, ne „mokytiems vyrams ir galvočiams“, bet valstietėms motinoms, kad jos pasakotų apie protėvių darbus savo vaikams. Deja, šį veikalą išspausdino tik po daugiau kaip 100 metų – 1929 jau atkurtoje Lietuvos Respublikoje.

Šie pirmosios istorijos žodžiai iškalti ir Regimanto Midvikio 1993 metais atidengtame paminkle prieš Lenkimų bažnyčią, kurios šventoriuje palaidota Simono Daukanto motina Kotryna Odinaitė-Daukantienė (1757-1847). Vienas iš gražiausiai tvarkomų ir oriai kuklių kapų garbingoje vietoje. Ir dar su plačia epitafija apie narsią moterį, prie Liepojos su dieveriais dalyvavusią Tado Kosciuškos sukilime, paskui ,, palikusi šiame pasaulyje bevargstančius dvi dukteri ir sūnų, kurie raudodami savo meilingos ir išmintingos motinos minavonei tą akmenį padėjo.“ Prie Daukanto motinos kapo ugnelę įžiebė ir Akmenės gimnazijos septintokai, sustoję Lenkimuose bekeliaudami iš Daukanto gimtųjų Kalvių, kur ne tik paaugusį ąžuolyną lankė, per Šventąją į piliakalnį ėjo.

Daukanto Kalviai kaip sala su jo laikus menančiu senuoju klevu, trobos vietoje pastatyta klėtele, stogastulpiais, naujais informaciniais stovais, iš kurių krenta istoriko slapyvardžiai, ąžuolyno sodintojų pavardės ir kiti svarbūs gyvenimo faktai. Srauni Šventoji apsuka piliakalnį ir skuba į jūrą, iki kurios nuo Kalvių nebe tiek ir toli. Tinka Daukantui, prie vieno kalno gimusiam ant kito kalno ilsėtis, jau kitos šventos upės vandenų klausytis.

Grįždami sustojome Skuodo Romualdo Granausko bibliotekoje, kur laukė kraštotyros skyriaus bibliotekininkė Monika Untulytė-Padolskienė, tad apvedžiojo, parodė ne tik tapytojos Indros Grušaitės, skulptoriaus Jono Virbausko darbų parodas, bet ir knygos muziejų, kuriame daug visko apie poetą Stasį Jonauską, prozininką Romualdą Granauską, kalbininką Juozą Pabrėžą. Įrengtas ir atskiras diplomato Vygaudo Ušacko kambarys, kad jaunimui paliudytų, jog nėra jokios provincijos ar nuošalumo, jei norima mokytis, pasaulio pamatyti. Ir vėl atsiliepia Daukantas laiško eilute: ,,Iš mokslo ne tik pats turėsi naudos, bet dar tapsi naudingas ir kitiems.“ Dar daug ko dovanojo kelias pagal TŪM kultūros programą spalio 15 dieną keliavusiems septintokams.

7b klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė

Šokolado karalystėje

Ką sukūrėme, tą ir gaminome…

Kai trečiokai kūrė patiekalų receptus, tada dar negalvojo, kad gamins, ir ar pavyks įgyvendinti savo sumanymus.

Kiekviena komanda išsirinko po vieną patiekalą, kuriame turėjo „karaliauti“ šokoladas. Į pagalbą pasikvietėme Austėjos S., Kamilės M., Koletės K. mamas. Jos šauniai talkino vaikams vis pagelbėdamos patarkuoti, patikrinti produktų kiekius, stebėti, kad „nepabėgtų“ iš puodo pienas.

Smagu, kad gimnazijos technologijų kabinete radome tinkamus indus, svarstykles, įrankius. Visi patiekalai – „Kepta vištiena su šokoladu“, „Vaisių salotos su šokoladu“, „Šokoladinis varškės sūris su apelsinais“ – buvo išragauti ir įvertinti. Visus labiausiai sužavėjo kepta vištiena, kurią ragaujant niekaip nepasakytum, jog ten yra slaptasis ingredientas – šokoladas.

Šioje veikloje ne tik mėgavomės patiekalais, bet mokiniai prisiminė ir serviravimo pamokas, saugaus elgesio su virtuvės įrankiais ir prietaisais, matavimus, svėrimus, darbo vietos paruošimo ir tvarkos, bei mandagaus elgesio prie stalo.

O po įdomios ir naudingos veiklos juokavome, kad vištienos patiekalą reiktų užpatentuoti – nes kažin, ar kulinarinėse knygose yra toks receptas „Kepta vištiena su šokoladu“. Šis patiekalas labiausiai visiems patiko, buvo įvertintas aukščiausiais balais ir tikrai skanus.

3a klasės mokytoja Gitana Gricienė

Spalio mėnesį ketvirtokai pagal tūkstantmečio mokyklos planą domėjosi laikrodžių įvairove. Mokiniai iš namų susinešė įvairių laikrodžių, surengė parodėlę ir juos pristatė. Filmuko pagalba padėjo suvokti laikrodžių reikalingumą.

Technologijų ir dailės pamokose braižė, klijavo, gamino įvairius laikrodžius.

           4a ir 4b klasės mokytojos

Apsilankymas Kamanose

Toks ilgas, šiltas bei saulėtas ruduo seniai bebuvęs. Pats tas apsilankymui mūsų rajono puošmenoje – Kamanų rezervato lankytojų centre bei pelkėje. Mus pasitikusi Kristina Grigaliūnienė rezervate dirbanti jau 17 metų, papasakojo trumpą Kamanų pelkės istoriją, apie jos svarbą migruojantiems paukščiams, saugomus augalus bei gyvūnus, valgomas ir nevalgomas uogas bei kaip jas atskirti.

Šiais metais rezervatas skaičiuoja jau 45 metų steigimo jubiliejų. Tad ne veltui, kitą penktadienį, spalio 25 d., rengiama konferencija, į kurią suvažiuos visi gamtai neabejingi žmonės iš visos Lietuvos…

Na, o mūsų išvykos tikslas – užfiksuoti auksinio rudens grožį savo išmaniaisiais telefonais, truputį prisiliesti bei pajusti natūralią gamtą, kuri žmogaus minimaliai pakeista, pabūti su klasės draugais. Įspūdingiausia ir geriausia išvykos dalis – bridimas pačia pelke. Tiek emocijų sutalpinti į vieną visumą neįmanoma.

Ačiū tariame mus lydėjusiai Kristinai ir sakome iki pasimatymo žiemą. Tikimės, kad vaizdas tuomet bus priešingybė šiai dienai.

Geografijos mokytojas Kęstutis N. ir 9b klasės kolektyvas

„Kamanų rezervatas“ – pristatymą parengė 9b klasės mokiniai Armandas ir Kajus.

Šokolado karalystėje

Šį kartą trečiokai šokoladą „apgyvendino“ matematikoje.

Kiekvienas mokinys atsinešė skirtingų šokoladų plyteles ar šokoladinius saldainius. Apžiūrėję pakuotes ir jose esančius įrašus, patys norėjo įsitikinti, ar tikrai skanėsto svoris nurodytas teisingai. Tad svėrė šokoladą ir su pakuote, ir be pakuotes. O tada lygino ir aiškinosi, kodėl apskaičiavę rado skirtumą. Smalsu buvo sužinoti ar vienodai sveria skirtingų rūšių šokoladai, bei saldainiai.

Visi šokoladai dažniausiai būna padalinti į mažus kvadratėlius. Teko prisiminti, kaip skaičiuojamas plotas ir perimetras – tik šį kartą ne namo tvoros ar daržo, o šokolado plytelės. Po to dar ir išsiaiškino, kiek gi draugų pavaišintų, jeigu kiekvienam išdalintų po vieną kvadratėlį savo atsinešto šokolado.

Kai jau visi svėrimai, matavimai ir pateiktos išvados buvo atliktos – laukė smagiausia dalis. Pasigaminome šokoladinius saldainius. Į bendrą indą dėjome kiekvieno mokinio atsinešto šokolado gabalėlį  ir visą masę ištirpinome vandens vonelėje. Mokiniai juokavo, kad sukūrėme naują šokoladą.

Saldainius vaikai pavadino mūsų skaitomos knygos drakonės garbei – „Avantiūrinės šokoladiniai saldainiai“. Skanėstai gal ir nelabai išvaizdūs pavyko, bet užtat labai jau skanūs!   

                                                           3a klasės mokytoja Gitana Gricienė

5b klasės mokiniams pagal „Tūkstantmečio mokyklos“ 33 veiklą buvo išvyka į Gyvolių piliakalnį.

Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis arba bent jau gynybiniai įtvirtinimai.

Mokiniai sužinojo, kad apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė moterims prijuostėmis sunešti kalną, todėl šis piliakalnis dar Švedkalniu vadinamas.

Grįždami užsukome į Santeklių poilsiavietę.

5b klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Rupkuvienė

Spalio 8 – 11 dienomis 1a ir 1b klasės mokiniai vykdė integruotas patyrimines TŪM veiklas „Gyvoji gamta”. Akmenės gamtos ir kultūros parke vaikai susipažino su medžiais, krūmais, žolėmis bei augalo dalimis. Pamokų metu vykdė įvairias patyrimines veiklas, taip papildydami savo žinias ir gebėjimus. 

Pirmokų mokytojos I. Tališauskienė ir R. Krasauskienė

Šokolado karalystėje

Įvairiuose šaltiniuose suradus raktinį žodį „šokoladas“, trečiokai tęsė paieškas šrifto labirintuose. Mokėsi žodį „šokoladas“ rašyti ne ranka, o kompiuterio pagalba – ir dar kuo įdomesniais šriftais, raidžių dydžiais, ryškumu ar šešėliavimu.

Per lietuvių kalbos pamokas mokiniai analizavo smulkiosios tautosakos lobyną – rinko ir skaitė priežodžius, patarles, mįsles, pasakas. Po to bandė ir patys kurti patarles apie šokoladą.

Kuo toliau, tuo labiau visi nėrė į „šokoladinį pasaulį“. Į pagalbą kurti receptus pakvietėme ir mamas. Šį kartą komandose dalyvavo Kamilės Maraškaitės ir Austėjos Savickaitės mamytės. Jos kartu su vaikais rinko produktų iškarpas, jas rūšiavo. Po to visi kūrė patiekalų pavadinimus ir jų sudėtį. Svarbiausia, reikėjo būtinai įterpti slaptąjį ingredientą – šokoladą.

Po darbų pristatymų, visos komandos nusprendė, kad dabar nori pagaminti, tai, ką sukūrė, ir išrinkti patį geriausią receptą, o gal net skaniausią patiekalą.