17 veikla

Lyderystė veikiant – tai nuolatinis

procesas, skatinantis vadovo (-ės),

mokinio (-ės) ir mokytojo

(s) aktyvų įsitraukimą į mokyklos

gyvenimą ir tarpusavio

pasitikėjimą.

Stažuotėje Estijos mokyklose

Gimnazijos direktorė Asta Lipkinienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Eglė Radionova ir geografijos bei technologijų mokytojas Kęstutis Norvaišas  su rajono švietimo įstaigų vadovais bei mokytojais stiprino kompetencijas stažuotėje Estijoje. Aplankyta Viru-Nigula savivaldybė, Kunda gimnazija, Aseri mokykla, Vasta pradinė dvaro mokykla ir Talino Gustavo Adolfo  gimnazija.

Miestelių mokyklos nedidelės, tačiau jos neuždaromos, o jungiamos prie didesnių ir tampa skyriais. Yra jungtinių klasių. Įdomu tai, kad Kundos mokyklos mokytojai turi uniformas. Mokiniai uniformas turi, tačiau ne visi – nėra privaloma. Estijos mokyklose labai svarbus lygybės principas, todėl visi mokiniai gauna nemokamus pietus. Mokymo procesą siekiama sutelkti į 8 kompetencijas  ( komunikacija gimtąja ir užsienio kalba, skaitmeninė, verslumo, kultūrinis sąmoningumas ir kt.).

Mokyklos  kasmet reitinguojamos ir tai estams yra labai svarbu. Švietimo reforma įvykdyta seniai, atsisakyta posovietinio modelio, lygiuojamasi į Suomiją, daug dėmesio skiriama regionams. Programos panašios, bet yra ir skirtumų. Vadovėlis mokytojui yra kaip instrumentas, kad eidamas į pamoką turėtų mažiau aiškinti ir galėtų pateikti daugiau scenarijų – taip ir vaikui aiškiau, ir rezultatai greičiau pasiekiami. Mokyklos pasižymi didele autonomija, kurios pagrindas laisvė ir pasitikėjimas.  Jos turi galimybę nuspręsti pačios, kaip pasiekti švietimo tikslų ir kokias vertybes ugdyti. 

Pedagogų darbo stebėsena nėra vykdoma, jų veikla stebima tik tada , kai kyla iššūkių ir gaunama skundų. Mokytojai turi didelę laisvę pasirinkti, kaip organizuoti ir vesti pamokas, kokias mokymo metodikas taikyti, kokias priemones naudoti. Mokyklose vis dažniau atsisakoma 45 minučių pamokų formato ( būna 70-80 min.), kad užtektų laiko diskusijoms ir grupiniam darbui.

Norintys lankyti gimnaziją, privalo laikyti stojamąjį egzaminą, o neretai yra ir motyvacinis pokalbis.

Mokiniai su nedideliais specialiojo ugdymo poreikiais mokosi bendrose klasėse, o turintiems  didesnių poreikių siūlomos atskiros klasės su specialiaisiais užsiėmimais. Tik kai kurias pamokas jie lanko su visa klase ( fizinio ugdymo, dailės, muzikos). Su SUP turinčiais mokiniais dirba logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai, mokytojo padėjėjai. Vaikų su SUP nedaug.

Neformalaus ugdymo užsiėmimus veda ne tik mokytojai, bet ir iš kitų įstaigų atvykstantys žmonės. Tai praplečia mokinių galimybes ir užtikrina įvairesnę popamokinę veiklą.

Estijoje palaipsniui naikinamos rusakalbės  ir visų kitų kalbų mokyklos ( išskyrus privačias) ir pereinama prie estų kalbos. Tai iššūkis, nes rusakalbių mokyklų Estijoje daug. Viena didžiausių problemų – pedagogų senėjimas. Į švietimo sistemą įsilieja mažai jaunų mokytojų. Jauni specialistai skatinami  įvairiomis lengvatomis ( apgyvendinimo, priemokos). Pedagogų atlyginimai panašūs  kaip ir mūsų, vadovų kadencijų nėra. Visi mokytojai turi turėti magistro išsilavinimą.  Į švietimo sistemą Estai žiūri kaip investiciją į ateitį.

Didžiausią įspūdį padarė Talino  Adolfo Gustavo gimnazija, kurią įkūrė 1631 metais Švedijos karalius Gustavas Adolfas II. Gimnazijoje  mokosi 1400 mokinių , dirba 100 mokytojų. Joje pagrindinis dėmesys skiriamas įvairiapusiam technologijų naudojimui. Programavimo pagrindų mokomasi nuo pirmos klasės. Vyresniųjų klasių mokiniai padeda mokytojams, o svarbiausia, kad šita pozicija jie gali papuošti savo CV stojant į aukštąsias mokyklas ar siekiant įsidarbinti kampanijose. Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas mokinių aktyvumui pertraukų metu skatinti. Viena pertrauka yra valandos trukmės, jos metu mokiniai žaidžia lauke. Koridoriuose stovi treniruokliai, šachmatai, grindų pianinas, daug kompiuterinės technikos ir kt.  Ši gimnazija  specializuojasi gamtos ir humanitarinių mokslų srityse. Estijos mokyklų reitingavimo rezultatai lėmė, kad Adolfo Gustavo  gimnazija dešimta Estijoje. Mokyklos direktorius Henrik Salum patikino, kad gimnazijos populiarumą ir sėkmę didele dalimi lemia mokytojai.

Gimnazijos direktorė Asta Lipkinienė

Skip to content