Gimnazijoje po pamokų rišome verbų, juk artinasi jų sekmadienis. Paprašė tikybos mokytoja Jovita Kupstienė, o jei taip pasimokytume, jei ką pradžiugintume. Pasidalijau žolėmis, antrąkart sugrįžo į muziejų mokytojų Gintarės ir Meilės trečiokai, ir mes tarp žolių dar ir mįslių, pasakų išminties įpynėme. Per pamoką vargiai graži verbelė išeitų, juolab jei riši pirmąkart, bet jei ramiai kitąkart, jei po to dar ir prisižoliausime birželio pievose, kaip yra pasiryžusi tikybos mokytoja Jovita, tai kitos Verbos dar linksmesnės ištiks, nes ne tik su žemaitišku kadugiu, bet ir į gluosnio šakelę surištomis smilgomis, kiškio ašarėlėmis, motiejukais, linais, rugiais ir katpėdėlėmis. Taip ir išgirsti, kaip šnabžda žolės, žodžiai, kaip sukasi siūlas nuo svajonių viršūnės iki rankos tvirtybės, savo kūriniu į varpo garsą atsiliepi, širdį aukštyn pakeli.
Mokytoja Rita Ringienė
