Planuodama, kur šįsyk stabtelėsime prieš Skaitymo turnyro finalą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, skambinau į Botanikos sodą, atsiliepė balsas su klausimu, iš kur atvyksime. Ištiko prisistatymo ir atpažinimo džiaugsmas, kad kalbuosi su buvusiu Akmenės vidurinės mokiniu Giedriumi Girdvainiu, kviečiu ir jo mokytoją Eleną Gubovienę gyvai nuvežti linkėjimų. Įėjimo mokestis tiek susitraukia, kad tampa dovana. Kalba pasisuka apie skautybę, juk Giedrius nuo mokyklos laikų patyręs skautas ir dabar jaunesnius tuo keliu veda. Prisiminimai apie krepšinį, egzaminus, taip netikėtai priartėjusią Akmenę įsipina, panyra į išpuoselėto Botanikos sodo takelių ūksmę… Reikės čia dar atvažiuoti su tuo pačiu ar kitu būreliu, juk sodo veidas kasdien kinta, keičiasi. Ūkteli pralekiantis traukinys kaip nesustabdomo laiko ženklas ne tik literatūroje, byra žiedlapiai saulėkaitoje, o mano guvūs šeštokai vos matomi pro dekoratyvinių česnakų galveles. Bet juk augs ir praaugs…
Jau po Skaitymo turnyro didžiojoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje tris mėnesius trukusio Skaitymo turnyro vedėjas skelbia, kad 100 motyvuotų mokinių, sutelkti 20 motyvuotų mokytojų, perskaitė 60 skirtingų knygų, kurių puslapių skaičius solidus: jaunesniems teko 7131 puslapis, o vyresniesiems net 9292 puslapiai. Persirašau šiuos faktus iš ekrano ir klausiu, kas po tais skaičiais neįvardijamo, bet svarbaus – mokymasis skaityti, įsiskaityti, suprasti, dar atsitraukti, panirti į tylą, (susi)kaupti. Pirmasis toks skaitymo skatinimo turnyras, kai per mėnesį turi įveikti 10 knygų, tada įsipareigoji atsakingai perskaityti nors dvi pasirinktąsias, o kaip kitaip, jei esi komandos narys. Mes buvome devyniese (Urtė Kateivaitė, Elija Degytė, Austėja Šarauskytė, Urtė Noreikytė, Lėja Pociūtė, Kamilė Stoncelytė, Aistis Momkauskas, Gabija Ulmytė, Juta Šimkutė), keitėmės ne tik komandoje, bet ir vis kitą seniūną vaikai išsirinkdavo. Atsakingi jautėsi ir 3-4 atsarginiai su mokytoja ant žiūrovų suolelių sėdėdami. Tiesa, skaitymo tempas ne visų vienodas, bet pastanga, noras be kokio ypatingo raginimo pats brangiausias. Finale susitikome dar vieną buvusią mokinę, o dabar dar ir energingą Skaitančių moterų klubo iniciatorę Raimondą Prochorovaitę – Bieliauskienę į finalą atlydėjusią Plungės vaikus. Kai per vieną dieną sutinki tiek daug savų ir pagal kilties vietą, ir pagal pasirinkimus, irgi dovana.
Ech, šviesi paskutinė pavasario diena dar ir todėl, kad ,,Akmenėliai“ ne tik pasikabins medalius, trispalve juostele įrištus, bet ir džiaugsis III vietą sau, gimnazijai, mus pakvietusiai Akmenės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai parvežę.
Rita Ringienė
