2026 m. balandžio 14 dieną būrelis mokytojų po pamokų nuvyko į Šeduvą, kur 2025 metų rugsėjo 20 dieną duris atvėrė naujas muziejus, skirtas per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų žydų bendruomenių atminimui. Tarsi viena sala už kitas 200 kitų. Vieta, kur pasakojama apie žydų tautos kultūrą, tikėjimą ir tragediją. Patyrusio ir žymaus suomių architekto Rainerio Mahlamaki suprojektuotas statinys ir jo aplinka. Architekto parašas – durų rankenos, iš pradžių nesupratome, paskui įsiminėme iš gidės Ievos pasakojimo. Originalu taip pasirašyti savo projektuotą ir išpildytą kūrinį.
Muziejuje erdvu, inovatyvu, asociatyvu ir atvira pokalbiui. Dar nėra bilietų, tad įėjimas veltui, nors po keturis mėnesius trukusios eilės, kad gidė pasitiktų, vedžiotų lyg labirintu iki lango, už kurio balti pavasario debesys ir senų kapinių akmenys – ilgai Šeduvoje gyvenusių žmonių antkapiai. Sunaikintųjų 1941 m. vasarą kapas toliau už žydinčių narcizų pievos, už baltų beržų kamienų, už pulsuojančio laiko linijos.
Beveik pačiame Lietuvos centre ir didžiausias muziejus tarp visų Baltijos valstybių.
Ačiū pavaduotojai Ritai Baukaitei, kad užregistravo, vairuotojui Alfonsui Cvetkovui už pailgėjusią darbo dieną ir kantrybę kaip dažnai netrumpų kelionių.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė
Nuotraukose muziejaus fragmentai
