Geltonų lapų takas nenumaldomai pranašavo apie artėjantį pokytį gamtoje, kartu kviesdamas mėgautis saulės spinduliais ir įsiklausyti į vėjo garsų skambesį medžių šakose ir pievų žolynuose. Kai laikas nesugraduotas 45 minučių skale, atsiveria visai kitos galimybės išvysti, stebėti, įsiklausyti, analizuoti ir perteikti tai, kas, rodos, taip paprasta, bet kartu turi tos paslapties ir leidžia savitai įžvelgti ir išjausti peizažo ypatumus, architektūros išskirtinumą, spalvų ir formų derinius.
Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus šeimininkė Sandra Sakalauskenė palydėjo istoriją menančiais takais: prisiliečiant, įsiklausant ir bandant pajausti šios unikalios vietovės dvasią.
Ši diena buvo ypatinga savo patirtimis. Stebėjau ir stebėjausi, kaip, rodos, paprasti dalykai gali būti paveikūs. Ir kai prasiplečia klasės sienos, gimsta maži kūrybos stebuklai, kiekvienam atradus savo „suolą“ ir įžvalgas perkeliant ant lapo plokštumos: stebint, analizuojant, įprasminant tai, kas kiekvienam įdomu, akcentuojant formų derinius ir perteikiant nuotaiką, kuri suteikė mano mokiniams kūrybos polėkį.
Akimirkos iš dailės plenero (2024-09-24), įgyvendinat Tūkstantmečio mokyklos projekto Vizualinių menų programos etapą.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
