Yra Lietuvos istorijoje datų, prie kurių privalu stabtelėti… Stabtelėti tam, kad atsimintum, o atsiminęs suvoktum, kaip gerai gyveni… O suvokęs, jaustumeis dėkingas kančias patyrusiems ir prisiimtum atsakomybę už savo Tėvynės laisvę.
Gedulo ir vilties diena yra būtent apie tai. Birželio 14-ąją ji prasidėjo po Akmenės gimnazijos ąžuolu, kur visi drauge kūrėme Laisvės paukštį – gyvą, sudėtą iš mūsų pačių. Toliau šios dienos minėjimą tęsėme aktų salėje. Istorijos pamokoje skausmingą istorinę atmintį papildė vilties spindulėliai. Tai mokytojos Žydrūnės Kazlauskaitės vadovaujamas merginų ansamblis, padovanojęs viltį muzikos garsais. Labai prasmingi ir įkvepiantys buvo psichologės Rimos Mokusienės pasidalijimai apie savo a. a. tremtinio tėvelio patirtis, apie gimtosios žemės ilgesį ir šaknų svarbą.
Vėliau pamoka, draugiškai visiems dainuojant „Oi neverk, motušėle!”, persikėlė į Akmenės kultūros namus, kur buvo rodomas filmas „Tarp pilkų debesų”. Po filmo – dienos aptarimas (jei dar ten įmanoma kažką aptarti šalia sukilusio gumulo gerklėj).
Užrašėme savo mintis ant mažų laisvės paukštelių, o jie nutūpė ant kalnelio šalia angelų kaip dėkingumo ir vilties ženklai mūsų šviesiam ir taikiam rytojui!
Istorijos mokytoja Indrė Šiurkienė
