Su vasaros Saulėgrįžos pradžia birželio 21 dieną Akmenės gimnazijos LXXIII abiturientų laida susirinko švęsti tradicinių išleistuvių. Kiek netikėta, kad net nelaukę dar kelias savaites išlaikytų egzaminų rezultatų, o ir kam, jei paskutinis geografijos egzamino baigtas, o brandos atestatai antri metai elektroniniai, šiųmečiai jau ir dvikalbiai – lietuvių ir anglų kalbomis bus išrašyti, tad didesnis ar mažesnis balų skaičius įkris kiekvienam individualiai kaip 12 metų uždarbis, juolab kad ir kartotis, mokytis tektų savarankiškai, jei ką. Kuo daugiau patogaus nuotolio, pragmatiško skaičiavimo, tuo brangesnis gyvas žodis ir susitikimas, tai kaip be išleistuvių, kai čia pat ir visame miestelyje savo laiko nelaukusios, lyg paskubintos žydi liepos. Auklėtojos Jūratė Varanavičienė ir Judita Puzonienė linksmai improvizuoja spausdamos vaikams rankas, draugai ploja tarybos nariams Martynui Gedučiui, Regvitai Medeckytei, Gabijai Valčiukaitei, šokių mokytoja Nijolė Milaševičienė apdovanoja Smiltę Statkutę, Regvitą Medeckytę ir sako, kad tai dar ne atsisveikinimas, juk merginos vėl suksis devynių tūkstančių lietuvių Dainų šventėje jau visai netrukus.
Nusifotografavę gimnazijos kieme po visų apdovanojimų, apsikabinimų, eina sodinti savo medžio Šimtmečio parke, kuris jau šlama 2023 metų rudenį pradėtų sodinti ir prigijusių sodinukų viršūnėlėmis, auklėtoja Judita pažada laistyti, kad prigytų, prisiimtų šaknimis šalia pratekančio Akmenupio įkalnėje. Paskui sakys jie, kad jų raudonlapis klevas yra pirmasis Gimnazijos alėjoje, dar ir Vlado Beniušio parūpinta lentelė primins ne tik medžio vardą, bet ir sodinusių abiturientų laidą, datą. Reikia prigyti, įsišaknyti, kad būtų ko laukti, vis kito pavasario lapeliais pasakoti(s)…
Rita Ringienė