Apie vienetą ir nulius arba Matildos Olkinaitės keliais

Paskelbta: 2023-04-24

Neilgas, vos 19 metų tetrukęs kelias jaunos žydų poetės Matildos Olkinaitės (1922-1941). Pagal lietuviškai rašytus eilėraščius ir dienoraštį ir lietuvės, kurios trumpas gyvenimas prasidėjo ir nutrūko šalia Panemunėlio. Tiesa, dar buvo studijos Kauno ir Vilniaus universitetuose, tik nebaigtos, priverstinai nutrauktos, jau po žūties tų pačių metų rugsėjį formaliai pašalinta iš studijų Vilniaus universitete. Iš vienos pusės ciniškas tvarkytinų dokumentų formalumas, iš kitos – mirusieji gyvena liudydami, todėl įteikiami ,,Atminties diplomai“ kaip ir Matildai Olkinaitei 2019 m. (p.45). Skaitėme eilėraščių iš 8 klasės literatūros vadovėlio ir iš gražiai parengtos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykloje 2019 m. išleistos knygos. Ir taip Matilda pamojo atrasti jos Panemunėlį, kur užaugo, kur bažnyčia ir vaistininko Olkino bičiulis Juozapas Matelionis (1893-1964), klebonavęs čia 16 metų nuo 1934 m. iki arešto 1950 m., ištremtas, į Lietuvą sugrįžęs tik 1955 m.

Taigi Matilda pakvietė ir parodė, ko net neplanavome pamatyti. Pirmiausia Rokiškio dvaro muziejuje sutikome puikią gidę Santą Kančytę. Ji pasakojo sokratiškai klausinėdama ir taip suteikdama džiaugsmo tos dienos mūsų būriui – vieniems, kad atsakė, įspėjo, kitiems, kad pasijuto šio to išmaną. Vienoje iš ekspozicijos vitrinų ir Matildos Olkinaitės dienoraštis, 46-erius metus išgulėjęs Panemunėlio bažnyčios didžiojo altoriaus slėptuvėje.

Panemunėlyje mus vedžiojo kraštotyrininkė Violeta Aleknienė, vien dėl mūsų atvažiavusi iš Kupiškio, kad suminėtų daug pavardžių žmonių, gyvenusių ar aplankiusių šį miestelį. Pirmiausia kunigas Jonas Katelė (1831-1908), lietuviškų mokyklų, daraktorių tinklo iniciatorius, knygų platintojas ir 1911 metais baigtos statyti neogotikinės bažnyčios pradininkas. Šviesaus kunigo kapas yra šventoriuje. Bažnyčios statybai daugiausia lėšų skyrė ne tik dvarininkas Kazimieras Sventeckis, bet ir prieškarinės Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko J. Tūbelio tėvas Juozapas (vos suminėjus prisimenu jo prototipą išpildžiusį aktorių Karolio Kaupinio filme ,,Nova Lituania“). Bažnyčią pašventino Jono Katelės bičiulis Maironis trečiųjų Jono Katelės mirties metinių dieną. Sakoma, kad ir vidaus kolonų baltos juostos, Maironio patarimu, kas penkta plyta nubaltintos. Klausomės, bet vis rūpi didžiojo altoriaus slaptavietė. Leidžia užeiti, parodo, gal ne tik Matildos dienoraštis tą baisiąją vasarą čia buvo paslėptas, bet ir daug kitų svarbių dokumentų, knygų. Parodo ir vieną iš šešių ąžuolinių klausyklų, dovanotų Matildos tėvo vaistininko Noacho Olkino.

Einame į Jono Katelės statytą kleboniją, kurioje gyveno ir Juozapas Matelionis, ir jo slapstyta bičiulių Olkinų šeima, savo noru ir rūpesčiu sugrįžusi į getą, įkurtą viename iš dvaro pastatų, išlikusių iki šiol, nuo jo regima ir bažnyčia, klebonija. Dar nuvažiuosime iki Vidmanto Zakarkos medinio paminklo, suolelio Matildai, pravažiuosime, kur jų šeimos gyventa, kur geležinkelio stotis, liks dar 4 km mirties kelias į vadinamąją Sacharą, durpyną, vietoj paskutinės dienos pasakojimo apie holokaustą iš knygos kris eilėraštis:

Jei prirašysim nulių,
Tai nuliai ir tebus:
Nors jų bus milijonai –
Turėsim tik nulius.

Bet vienetą pridėję
Prie nulių iš pradžių,
Mes gausim milijonus
Tada iš nulių tų.

Ir tarp žmonių mes matom
Tų nulių daug labai,
Bet vienetų pasauly
Užtinkame retai.

(1936, p. 299)

Matilda tebuvo vos keturiolikos, kai parašė šį tekstą, kaip ne vienas bendraamžių šią ekskursijos dieną Panemunėlyje. Kai stabtelėjome Struvės geodezinio lanko Gireišių punkte, reikėjo vėl įsivaizduoti, kas plika akimi nėra matoma, bet žinoma kaip tikslaus Žemės matavimo taškas, nuo jo iš tolo vėl atsišvietė dvibokštė Panemunėlio bažnyčia, tiek apie save ir žmones priminusi gidės Violetos pasakojimu.

Ilga dienos kelionė tęsiasi kaip ir tęstinis TOLI finansuotas projektas, kad eitume žvalgydamiesi ir susivokdami toliau.

Šaltinis: Olkinaitė Matilda. Atrakintas dienoraštis. Kūrybos rinktinė. Vilnius: Literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2019

Su 18 Akmenės gimnazijos aštuntokų 2023 balandžio 20 dieną keliavusi literatūros mokytoja Rita Ringienė

Skip to content