Vieta, kur bandoma perprasti eilėraštį

Paskelbta: 2025-12-17

Tai Vaškai – literatūrologės profesorės Vandos Zaborskaitės gimtinė, jos vardo biblioteka su profesorės kambariu, kuriame ne tik išmanūs stendai, bet ir asmeniniai daiktai, knygos, kitoje kelio pusėje namelis, kur augo. Viskas vietoje kaip ir žmonės, gyvai profesorę pažinę, susitikę. Laikas nuo Kūčių iki Naujųjų metų Jos gimimo ir mirties laikas (šį gruodį jau 103 gimimo ir 15 metų po mirties). Gal todėl gimnazistai prisimindami jos knygelę ,,Eilėraščio menas“ kiekvieną rudenį pratęsia galimybę raštu, spalvomis, filmukais atverti teksto prasmę, savitai interpretuoti, mintis, vaizdus, jausmus įspėti. Ir šiemet įvyko 11-tasis konkursas, kurį inicijuoja bibliotekos vedėja Aldona Oniūnienė, vertinimo komisiją nelengvam darbui suburia, suranda rėmėjų, kad dar vieną gerą knygą atverstų jaunos rankos.

Dalyviai susipažįsta ne tik vieni su kitais, bet ir pamato konkursines iliustracijas, rašto darbus, filmukus, pasidžiaugia Vaškų gimnazistų koncertu (čia ir dainuojama, skudučiuojama, ir kankliuojama, o dailės mokytoja Julita Kurauskaitė tapo ir pavyzdžiu be konkurencijos nupiešdama profesorės portretą). Visų dalyvių rankose padėkos, knygos, arbatos puodelis, rajono mero Gintauto Gegužinsko sveikinimas. Daug šilumos, dėmesio ir jaukumo Lietuvos pasienio miestelyje.

Akmenės abiturientės Viltė Bubinaitė ir Emilija Faberaitė gruodžio 12 dieną vyko į konkurso baigiamąjį renginį Vaškuose, buvo apdovanotos, pakeliui sustojo Žeimelyje, kur Vienybės ąžuolas aikštėje, muziejus, kur sodai supasi Didžiojoje karčemoje… Gyvybingos miestelių salos Žiemgaloje: latviams pietinėje pusėje, lietuviams – šiaurinėje.

Gal drauges lydėjusi vienuoliktokė Austėja Misiūnaitė ryšis kitąmet pasirinktą eilėraštį prakalbinti ar kitą klasioką padrąsinti. Tebūnie.

                                                                             Mokines lydėjusi mokytoja Rita Ringienė

Nuotraukose tos dienos fragmentai

Skip to content