Vizualinių menų programos
sukūrimas ir įgyvendinimas.
Ilgalaikė vizualinių menų ugdymo programa, skirta susipažindinti mokinius su šiuolaikinių profesionalių vizualinių menų įvairove per mokomąsias, patyrimines ir praktines veiklas mokykloje ir už jos ribų.
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimo veiklos kūrybinėse dirbtuvėse
Kai laikas nėra sugraduojamas 45 minučių intervalais ir nelieka tos kasdienės pamokos skubos, lyg ir savaime atsiranda visai kitoks požiūris į kūrybą, įsigilinant į naudojamų medžiagų plastines savybes, galimus dekoro panaudojimo būdus, eksperimentuojant ir ieškant savito kūrybinės problemos sprendimo būdo. Gipsinis tvarstis, dažniausiai žinoma kaip medicinos reikmėms naudojama medžiaga, puikiai tinka ir įgyvendinant individualius kūrybinius sumanymus susipažįstant su skulptūros pradmenimis.
Kaip išgauti tūrio pokytį, sukurti iškilias detales, reljefinius ar ažūrinius ornamentų derinius, išlaikyti pasirinktos stilistikos vientisumą, kartu suvokiant technikai būdingus niuansus – iššūkiai, bet kartu ir galimybė naujai atrasti kūrybinės veiklos įvairiapusiškumą. Dailės raiškos galimybės beribės, ne tik renkantis tradicines priemones, technikas ar jų derinius, idėjas perkeliant plokštumoje, tačiau ir išbandant kažką naujo, eksperimentuojant medžiagos plastinėmis savybėmis.
Pažintį su šios technikos galimybėmis pradėjo I a gimnazijos klasės mokiniai sausio 31 dieną, vasario 7 dieną savo galimybes išbandė 8 b klasės jaunieji skulptoriai, o I b gimnazijos mokinius kūrybinės dirbtuvės pakvietė vasario 10 diena ir tik 8 a klasės jauniesiems menininkams kūrybinės veiklos nusikėlė į pirmąsias pavasario dienas – kovo 3 dieną.
O iššūkių išties nemažai: ne tik suvaldyti formą, bet ir įvertinti erdvinę struktūrą, proporcijas, siluetą, komponuojamą ornamento ritmą, pasirinktą dekoravimo būdą ir praktines medžiagų panaudojimo galimybes.
Dar viena naujai atrasta galimybė į meną pažiūrėti kitaip – konstruojant ir lipdant pirmąsias skulptūras gipsinio tvarsčio pagalba.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
AKMENĖS RAJONO UGDYMO ĮSTAIGŲ MOKINIŲ PIEŠINIŲ KONKURSO
„APIE VISKĄ NESPALVOTAI“, VYKUSIO 2024-10-01 – 2024-12-15,
VERTINIMO REZULTATAI
2025 m. sausio 15 d.
Akmenė
Piešinių konkursas skirtas populiarinti grafines raiškos priemones, kviečiant dalyvius išreikšti savo nuomonę piešiniu: perteikiant kūrinio idėją, atskleidžiant kuriamų personažų emocijas ir charakterio bruožus, jausmus, mintis, sukuriant kompozicijos emocinę pajautą.
Konkurso tikslas – suteikti galimybę grafiniu piešiniu išreikšti savo nuomonę apie tai, kas aktualu, mintis vizualizuojant pasirinktomis grafinėmis išraiškos priemonėmis.
Konkursui pateikti 83 grafikos darbai: 35 grafikos darbai Ramučių gimnazijos mokinių, 18 – Akmenės gimnazijos, 14 – Ventos gimnazijos, 5 – Papilės Simono Daukanto gimnazijos, 8 – Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos, 1 – Akmenės rajono Kruopių pagrindinės mokyklos, 2 darbai iš Akmenės rajono meno mokyklos.
Vertinimo komisijos sudėtis:
Rita Baukaitė – Akmenės rajono Akmenės gimnazijos Švietimo padalinio (direktoriaus pavaduotoja ugdymui) vadovė;
Kęstutis Norvaišas – Akmenės rajono Akmenės gimnazijos technologijų mokytojas;
Gabija Ratkevičiūtė – Vilniaus dailės akademijos tapybos bakalauro studijų programos trečio kurso studentė;
Jūratė Varanavičienė – Akmenės rajono Akmenės gimnazijos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos dailės mokytoja ekspertė.
Vertinimo komisija, įvertinusi mokinių kūrybines vizualizacijas, išrinko originaliausius, kūrybiškiausius ir puikiai techniškai įgyvendintus darbus.
5 – 6 KLASIŲ AMŽIAUS GRUPĖ:
I vieta: Austėja Šniaukaitė, „Žvilgsnis per mano kambario langą“, 6 klasė, 12 metų, Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija, mokytoja Inga Stankuvienė;
II vieta: Ieva Danusevičiūtė, „Nespalvotas voro gyvenimas“, 5b klasė, 11 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
II vieta: Kajus Kulvinskas, „Rudens muzika“, 6 klasė, 12 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Lėja Čepaitė, „Paukštis marguolis“, 5a klasė, 10 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Brigita Volskytė, „Laisvės skrydis“, 6 klasė, 11 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė.
7 – 8 KLASIŲ AMŽIAUS GRUPĖ:
I vieta: Urtė Noreikytė, „Stebuklingi grybai“, 7b klasė, 13 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
I vieta: Urtė Kateivaitė, „Pasiklydę laivai žvaigždėse“, 7b klasė, 13 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
II vieta: Ramunė Lučinskaitė, „Ramybės slėnis“, 8 klasė, 14 metų, Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla, mokytoja Rita Almanis;
II vieta: Austėja Šarauskaitė, „Įtampa“, 7b klasė, 13 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Eglė Jurgilaitė, „Kelionė į tikslą“, 8 klasė, 14 metų, Papilės Simono Daukanto gimnazija, mokytoja Dalia Sakalauskienė;
III vieta: Gabija Ulmytė, „Ten, kur aš gyvenu“, 7b klasė, 13 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė.
9 – 10 (I – II g) KLASIŲ AMŽIAUS GRUPĖ:
I vieta: Simas Kazlauskas, „Žvilgsnis“, „Nakties plėšrūnė“, IIc klasė, 16 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
I vieta: Viltė Puzaraitė, „Paslapčių namai“, II klasė, 16 metų, Akmenės rajono Akmenės gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
II vieta: Aida Paulauskaitė, „Tarp gyvenimo ir mirties“, IIa klasė, 16 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
II vieta: Gabrielė Stumbrytė, „Savitas grožis“, Ic klasė, 15 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Samanta Bušmaitė, „Gyvybė tuštumoje“, IIa klasė, 16 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Diana Korčiagina, „Railsea“, 16 metų, Akmenės rajono meno mokykla, mokytoja Rita Almanis;
III vieta: Andrea Povilaitytė, „Angelų žinia“, II klasė, 16 metų, Akmenės rajono Ventos gimnazija, mokytoja Zita Staškienė.
11 – 12 (III – IVg) KLASIŲ AMŽIAUS GRUPĖ:
I vieta: Julija Arlauskaitė, „Ryšys tarp ilčių ir pykčio“, IIIc klasė, 16 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
II vieta: Deimantė Pabijutaitė, „Tu dar gyva“, IIIc klasė, 16 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Vanesa Mikutytė, „Muzikos mūza“, IIIb klasė, 17 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė;
III vieta: Ugnė Jašmontaitė, „Rudens naktis“, IIIa klasė, 17 metų, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, mokytoja Jūratė Varanavičienė.
Sveikiname nugalėtojus!
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimas – „Apie viską nespalvotai“
Gruodis visada ypatingas, išsiskiriantis darbų gausa, skubėjimu ir laiko stoka, nuojauta artėjančio stebuklo ir tinkamo pasiruošimo. Gal ir prasminga šiuo laikotarpiu buvo stabtelėjimas, neskaičiuojant laiko įprastomis pamokos minutėmis, negraduojant jo ir neįsipareigojant tilpti į nustatyto laiko rėmus.
Akmenės krašto muziejus visada svetingas ir dėmesingas jauniems žmonėms, kurie domėjosi ekspozicijomis ir daiktuose užkoduotomis istorijomis, prisiliesdami prie praeities nuo mezozojaus geologinės eros iki praeitame šimtmetyje gyvenusių asmenybių. Koks kultūros išskirtinumas?, kuo ypatingi ir išskirtiniai žmonės?, kiek svarbu tai, ką paliekame po savęs – tai tik dalis pamąstymų, diskusijų ir pokalbių, papildžiusių kūrybinį procesą muziejaus edukacinės erdvėse.
Pieštukas, rodos, tokia paprasta, įprasta priemonė, o kiek ji turi raiškos galimybių: linijų įmantrumo, tonų ir pustonių, gebėjimo sukurti pasakiškus ornamentų derinius, užpildyti lapo plokštumą įmantriomis formomis. Kiekvienas išvydo, įsiminė ir savaip bandė interpretuoti stebėtą Boriso Izambeko dieninių drugių kolekciją. Mokinių piešimo lapuose sugulė simetriškos sparnelių formos, užpildytos stilizuotais raštų motyvais, kontrastingais ornamentų deriniais, vis grįžtant prie kolekcijos ir iš naujo atrandant nepastebėtą, dar neįsimintą.
Svarbus pats santykis – betarpiškas ir skatinantis atsiskleisti, neįpareigojantis skubėjimui, leidžiantis atsipalaiduoti ir pasijausti kūrėju. Ir mažuose dalykuose glūdinti paslaptis gimsta naujomis prasmėmis, suteikianti kūrybinės laisvės pojūtį.
Sustabdytos akimirkos nuotraukose iš edukacinių veiklų Akmenės krašto muziejuje gruodžio 10, 16 ir 17 dienomis su Ig ir 8a klasių mokiniais.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimo „Apie viską nespalvotai“ veiklų etapas su Ia gimnazijos klasės mokiniais gruodžio 2 dieną
Kiekviena meno šaka – muzika, dailė ar literatūra – turi reikšmingų tarpusavio sąsajų, papildančių viena kitą, leidžiančių atskleisti vis naujų bruožų ir skatinanti žavėtis kūrėjo sumanymo rezultatu. Teatro menas – vienas ryškiausių meno sintezės pavyzdžių: kai kuriamas veikėjo portretas apmąstant smulkmenas nuo charakterio bruožų iki kostiumo detalių; siužeto linijos perteikimo, įspūdį sustiprinant, rodos, tokiais paprastais kasdieniais dalykais ir jų transformacijomis scenografijos mene. Kelmės mažojo teatro direktorė Sandra Zakarienė pakvietė pokalbiui į teatro erdvę. Pokalbis dėliojosi nuo pasirinktų studijų iki profesinės veiklos, apžvelgiant užkulisius ir pristatant režisuojamų pastatymų subtilybes. Kamerinė erdvė, kurianti betarpišką bendravimą su žiūrovu ir pažintis su šio teatro vadove mokiniams padėjo kiek kitaip suvokti šią sudėtingą meno šaką.
Dailininkės Linos Eitmantytės – Valužienės iliustracijos sužavėjo mus savo kūrybinių idėjų išpildymu pasirinktų priemonių pagalba. Ir šioje parodoje ypač svarbus jausmas. Menininkės darbai nukelia į vaikystę, sugrąžindami prisiminimuose išsaugotas akimirkas apie pačius tyriausius pojūčius. Kai aplink tiek daug dviprasmiškų situacijų: dominuojančios kovos tarp gėrio ir blogio, informacijos, kuri dažniausiai turi neigiamą atspalvį, šios dailininkės kūryba – tik teigiamų emocijų ir spalvų sąskambių rezultatas, o ir pati menininkė spinduliuoja ta šiluma, kuri ir šalia esančius verčia būti kiek geresniais.
Patys tikriausi vertintojai – vaikai, kuriems negali sumeluoti ir jie labai sąžiningi: be pataikavimo, išsisukinėjimo ir melo. Tad ši auditorija ir jai skirti kūriniai verčia būti ypatingai dėmesingu. Spalvoti pieštukai ir kokios nerealios raiškos galimybės. Mano mokiniai tyrinėjo, analizavo, stebėjosi ir rinkosi kūrinius, kurie labiausiai palietė ir sužavėjo, išsakydami savo pastebėjimus ir pasidalindami mintimis, prisiminimais apie savo perskaitytas knygas ir iliustracijas jose. Šios dailininkės labai prasminga sąsaja su Akmene, nes mokytojos Danutės Čiapaitės knygelę „Malonios pažintys“ vizualizuoja būtent šios autorės kūryba.
Kelmės krašto tautodailininkų parodoje nustebino medžio skulptūrėlės labai subtiliai dekoruotos ornamentu, papildytu spalvinių derinių tonais. O siuvinėti darbai labiau priminė juvelyriką. Ši siūlo magija sukūrė skirtingų žanrų istorijas.
Kiekvienas miestas turi savo veidą, savo charakterį, savo istoriją. Mums Kelmė – atradimų miestas, miestas drąsių žmonių, nebijančių įgyvendinti svajones ir siekiančių savo tikslo, žmonių, kurie nuoširdžiai dalijasi patirtimi ir kviečia pajausti tą meno pasaulio įvairiapusiškumą.
Dėkojame šios kelionės gidei Irmai Diminskienei už nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą, padedant mano mokiniams atrasti naują pasaulio tyrinėjimo būdą – įvairiapusiškesnį, užpildytą spalvų tonais ir skatinanti tikėti savimi ir pasitikėti – nes tik turint svajones jos pildosi.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimo „Apie viską nespalvotai“ veiklų etapas su I b gimnazijos klasės mokiniais lapkričio 25 dieną
Kiek verta galimybė pažinti dailės kūrinį ne stebint ir analizuojant jį medijų pagalba, bet susipažįstant su kūriniais parodoje, muziejuje, galerijoje? Ir kaip keičiasi kūrinio prasmė, jo suvokimas, kai ji papildyta autoriaus žodžiu? Tu gali išgirsti menininko idėją, jos prasmingumą ir reikšmę pačiam dailininkui, aptarti pasirinktą raiškos būdą, įvertinti simboliką, gali pajausti tos problemos aktualumą bandant atrasti santykį su savimi. Kiek svarbi pažintis su kūrinio autoriumi? Žodžio galia meno komunikacijoje, manau, įgauna vis didesnę vertę, nes prisiliečiant prie kūrybos per autoriaus patirtis keičiasi ir mūsų suvokimas, kartu atverdamas platesnes galimybes temos interpretacijoms ir saviraiškos formoms.
Idėjos ir jos įprasminimo būdas asambliažo technika apie gyvenimiškas vertybes ir tiesas, kurios kiekvienam mūsų reikšmingos, svarbios, aktualios. Meno autobusas ir kelionė su Andriumi Seselsku jautriai palietusi per pasidalijimą patirtimis. Kelionė po Kelmės miestą – galeriją, stabtelint prie kūrinių, atrandant vizualizacijas, kurioms drobės per mažos ir jos „pasirinko“ pastatų plokštumas. Jausminė profesoriaus Ričardo Garbačiausko tapybos darbų ekspozicija „Šaknys“, bandant palyginti savo emociją, savo nuotaiką, įžvelgiant prasmę spalvų kolorite.
Laiko akimirkos „užrakintos“ nuotraukose apie tai, kiek gali žmogus, kuris turi svajones ir jas įgyvendina; apie pokyčius ir pasidalijimą kūrybos rezultatais; apie išskirtinumą; apie naujai atrastą Miesto portretą.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimo „Apie viską nespalvotai“ veiklų etapas su 8 a klasės mokiniais lapkričio 22 dieną
Nėra universalesnės kalbos, kaip menas, kai galime suprasti, pajausti užkoduotą žinutę kartu mėgaudamiesi garsų sąskambiu, judesio plastika, spalvos ir formos sinteze. Manau, kad nėra ir visiškai savarankiškos meno šakos, nes visa tai taip persipynę, papildo viena kitą žodžiu, garsu ar spalva.
Stalo teatras – nauja, nepažinta ir įtrauku. Vaidinimas, kai žiūrovas aktyviai seka istoriją ir dalijasi savo patirtimis apie taip, rodos, visiems suprantamas, žinomas gyvenimiškas tiesas, ir nesvarbu, kad stebėtojų amžius įvairus, kiekvienas atrado savo personažą ir stebėjo kuriamus charakterius.
Stalo teatro direktorės Saulės Degutytės – Šiekštelienės edukacija mano mokiniams praplėtė suvokimą ne tik apie teatro sampratą, scenografiją, bet ir padėjo įgyti patirties popieriaus plastikoje. Pasidalijimas apie kūrybinę veiklą, kuriamus personažus, improvizacijų galimybes, praktiškai prisiliečiant prie proceso, bendraujant ir bendradarbiaujant, sekant istoriją ir ją bandant įprasminti sukurtos lėlės pagalba. Atrodo reikia tiek nedaug ir paprasti daiktai, kurie mus supa, gali tapti pagrindiniais veikėjais ir papasakoti mums apie tai, kas taip aktualu, perteikiant mūsų viltis, patirtis ir kuriant svajones.
Šį kartą prie meno mums pavyko prisiliesti kiek kitaip – ne tik stebint, bet ir patiems kuriant savo sėkmės istoriją.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimo „Apie viską nespalvotai“ veiklų etapas su 8 b klasės mokiniais lapkričio 19 dieną
Vis kirbėjo mintis – „Koks meno skonis?“, kaskart ji priverčia susimąstyti apie sudedamąsias dalis: kūrybos procesą, idėją ir pasirinktą įgyvendinimo būdą. Šį kartą menas su lietaus, vėjo ir pirmojo sniego prieskoniu ir tokia įvairove, galimybe rinktis pagal kiekvieno pajautimą, suvokimą, gebėjimus ir patirtį, nuotaiką ir emocijas. Galimybė prisiliesti prie tradicinių amatų, ne tik stebint, bet ir patiems pabandant įausti siūlą tradicijų puoselėjimo audeklo rietime. Galimybė mėgautis emocijos, pojūčio ir būsenos abstrakcijomis profesoriaus Ričardo Garbačiausko drobėse. Suvokti, kad menas beribis ir jo nereikia įsprausti į rėmus, bet yra galimybė išlaisvinti, kartu išsilaisvinant patiems ir stebėti darbus galerijoje po atviru dangumi, skonį tik sustiprinant upelio vandens tėkmės garsais, kurio krantai atskiria galerijos erdvę, ją dalindamas ir kartu jungdamas į žmogaus ir gamtos kūrinį. Dailininkas Andrius Seselskas atveria AJJU meno muziejaus duris, pakviesdamas menu mėgautis… autobuse, kuriame kelionė apie amžinąsias vertybes: apie meilę, apie šeimą, apie meną ir gerumą. Dailininko žodžiai apie kūrinius ir juose užkoduotas mintis, prasmes, priverčia kitaip pažvelgti į kūrybą, suvokiant menų sintezės reikšmingumą.
Tik 88 kilometrai ir visai kitoks miesto veidas. Šio miesto portretas sudėliotas iš asmenybių, kuriančių sau ir apie save, bet kartu ir besidalijančių vaizdiniais ir mintimis. Miesto portretas iš žmonių (dėkingi dailininkei, scenografei ir parodų koordinatorei Irmai Diminskienei), kuriuos sutikęs pirmą kartą, jau dėlioji ir planuoji naujus susitikimus, nes dalintis yra vertybė. Miesto portretas, prie kurio prisilietę menininkai savo darbais užbaigė šio portreto tapybos kompoziciją ir ši ekspozicija, lyg paskutinis ir reikšmingiausias potėpis, leidžiantis miestui būti savitam ir turėti savo išskirtinį veidą.
Ir tik viena mintis – „Tai koks tas meno skonis?“ – kviečia atrasti, ragauti ir mėgautis.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
Vaizduotės lavinimo pratybos
Kalbėti apie savo jausmus – nelengva. To mokėmės su penktokais per TŪM vaizduotės lavinimo pratybas. Bandėme priskirti jausmui spalvą, garsą, kvapą, skonį ir vaizdą, žodžiu, savo pojūčius, kuriais pažįstame pasaulį. Kai kurie vaikai įvardino, kad labai keista užduotis, negi liūdesys gali turėti skonį ar kvapą, arba baimė – garsą ar spalvą. Daug atradimų padarėme užsiėmimų metu: baimė kai kam valerijonų skonio, benzino kvapo, pyktis pilnas roko muzikos garsų ir prakaito kvapo, na o vienam liūdesys neturi garso – jis tylus, o kitam tai bangų garsas ir jūros kvapas. Užsiėmimų metu vaikai atsipalaidavo ir drąsiai ieškojo žodžių, kuriais galėtų įvardinti savo jausmus. Antras užsiėmimas – jausmų liejimas akvarele ant popieriaus. Užduotis vaikams labai patiko kiekvienas ieškojo savo spalvos, maišė jas, kad galėtų išreikšti savo jausmą. Išeinant iš užsiėmimo vienas berniukas, kuris buvo viskuo nepatenkintas, pasakė, kad buvo įdomu ir jis suprato, kad jo džiaugsmo ir nusiraminimo spalva yra žalia. Kažką sužinoti ir suprasti apie save yra pakankamai svarbu. Ypač 5 klasėje.
Psichologė Rima
TŪM projekto „Vizualinių menų“ programos įgyvendinimas – „Apie viską nespalvotai“
Kai vasaros nuotykis užveria duris, o ruduo išeidamas susirenka spalvas, lieka tik tonų ir pustonių sąskambis, išgrynintos formos ir nostalgiški prisiminimai… Ir rodos net pati gamta, trumpindama dieną ir gaubdama viską rūko šydu, verčia ieškoti to, kas tikra, gryna, kas verčia mąstyti, atrasti iš naujo ar prisiminti…
Achromatinės spalvos, kurios lyg ir ribojamos raiškos galimybėmis, bet kaip stebina mūsų pajautimai ir galimybė atskirti, pastebėti net 300 achromatinės spalvos atspalvių ir dešimtis tūkstančių chromatinių spalvų bei pospalvių.
Menas neturi ribų, tai pati universaliausia kalba, kurią supranta ir kuria geba susikalbėti visi, tik gal kiek skiriasi interpretacijos ir kiekvienas kūrinys priverčia pažvelgti į kompoziciją per save, įsiklausant į save, įvertinant savo individualią patirtį, pamąstant apie tai, kas kiekvienam mūsų svarbu ir aktualu.
Įgyvendinant TŪM projekto „Vizualinių menų“ programą, spalio 22 dieną 8 b klasės mokiniams kūrybinės veiklos persikėlė į Akmenės krašto muziejų: susipažįstant su ekspozicijomis, klausantis, analizuojant ir vertinant šios įstaigos renginių kuratorės Sandros Saliamanienės įdomiai pateiktą informaciją apie eksponatus, papildytą istorijomis ir praktiškai prisiliečiant prie ekspozicijų.
Mano mokinių kūriniai kviečia prisiliesti prie vasaros prisiminimų drugelių formose ir raštų deriniuose, ieškoti kelio į save suvokiant pasirinkimų prasmę ir tikint, kad rasti atsakymai visada ves mus link tikslo, įvertinant tobulumą paprastuose dalykuose ir tikint, kad po tamsos visada bus šviesa ir tai, ką slepia šešėliai, įgaus aiškias formas, reikia tik PATIKĖTI, PASITIKĖTI tais, kurie šalia ir TIKĖTI SAVIMI.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
Dailės pleneras
Geltonų lapų takas nenumaldomai pranašavo apie artėjantį pokytį gamtoje, kartu kviesdamas mėgautis saulės spinduliais ir įsiklausyti į vėjo garsų skambesį medžių šakose ir pievų žolynuose. Kai laikas nesugraduotas 45 minučių skale, atsiveria visai kitos galimybės išvysti, stebėti, įsiklausyti, analizuoti ir perteikti tai, kas, rodos, taip paprasta, bet kartu turi tos paslapties ir leidžia savitai įžvelgti ir išjausti peizažo ypatumus, architektūros išskirtinumą, spalvų ir formų derinius.
Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus šeimininkė Sandra Sakalauskenė palydėjo istoriją menančiais takais: prisiliečiant, įsiklausant ir bandant pajausti šios unikalios vietovės dvasią.
Ši diena buvo ypatinga savo patirtimis. Stebėjau ir stebėjausi, kaip, rodos, paprasti dalykai gali būti paveikūs. Ir kai prasiplečia klasės sienos, gimsta maži kūrybos stebuklai, kiekvienam atradus savo „suolą“ ir įžvalgas perkeliant ant lapo plokštumos: stebint, analizuojant, įprasminant tai, kas kiekvienam įdomu, akcentuojant formų derinius ir perteikiant nuotaiką, kuri suteikė mano mokiniams kūrybos polėkį.
Akimirkos iš dailės plenero (2024-09-24), įgyvendinat Tūkstantmečio mokyklos projekto Vizualinių menų programos etapą.
Mokytoja Jūratė Varanavičienė
Vaizduotės kelionė
Rugsėjo 30 dieną startavome su penktokais Tūkstantmečio mokyklos projekte su programa „Vaizduotės kelionė“. Moksleiviai buvo supažindinti su programa, veiklomis. Pristatyti vaizduotės, pojūčių ir kūrybiškumo pratybų ciklai, susitarta dėl taisyklių, draugiško ir geranoriško bendravimo ir bendradarbiavimo. Diskutuodami, išsiaiškinome, kaip vaikai supranta, kas yra vaizduotė, fantazija, kūrybiškumas. Taigi, kūrybiškumas prasidėjo nuo to, kad kai kurie vaikai neturėjo susikūrę savo parašo. Teko susikurti. Norint labiau pažinti vieni kitus, piešėme fantastinį gyvūną, atsakydami į klausimus sukūrėme gyvūnėlio paveikslą, na o jį pristatysime sekantį užsiėmimą.
Psichologė R.Mokusienė
