Atminties sienelė Akmenėje

Spalio 18-osios sekmadienį Akmenėje, Stoties gatvėje, šalia namo, kurio kiemo gilumoje būta žydų sinagogos, atidengta simbolinė sienelė, primenanti  apie buvusią ir per karą sudegusią sinagogą,  kuri 1941 metų vasarą tapo moterų ir vaikų getu. Du mediniai vienos šventyklos pastatai tapę sulaikymo, apribojimo vieta kaip ir vyrų getas Roshos kepykloje tada Žagarės, o dabar K. Kasakausko gatvėje.

Po 79-erių metų to paties miestelio aikštėje jau kiti lietuviai  skaitė čia gyvenusių žydų pavardes tarsi pri(si)mindami, kas taip visai neseniai gyveno šalia jų, kvietė užeiti į krautuvėles, skubėjo melstis ar skaityti į savo šulę. Po lietaus suspindusi ryški rudens saulė sveikino į renginį susirinkusius miestelio žmones, organizatorius Dianą ir Marijų Lopaičius, Arūną Ostrauskį, sienelės autorių Antaną Adomaitį ir paminėjimo svečius: iš Vilniaus atvykusią Fainą Kukliansky, iš Šiaulių – Josifą Buršteiną, o  mažeikiškės Rimos Skrodenytės vadovaujami šauliai rikiavosi ir su mūsų rajono gimnazistais ėjo ratu paimdami akmenėlius su užrašytomis žmonių pavardėmis:

Abelkopfai, Anselovičiai, Balonai, Berghauzai, Buršteinai, Bukancai. Deičai, Dineršuliai, Elkišikai, Fridbergai, Garbai, Garberiai, Goldbergai, Grosai, Glazai, Jakobsonai, Jevoškeriai, Joselovičiai, Kaganai, Kelmanai, Kleinai, Kursai, Liberdonai, Mencovskiai, Nirenbergai, Slez, Soloveičikai,  Šakenovskiai, Šmitai, Tamarinai, Zingeriai, Vulfsonai.

Susikaupimo tyloje tik vaikų žingsniai, balsai, paskui dar kelionė autobusu iki paskutinės stotelės, kurioje  kasmet vis ryškesnė suneštų akmenėlių menora. Trumpiausią, bet įsimintiniausią kalbą tą dieną pasakė Joselis Traubergas: ,,Iš mano devynių šeimos narių likau tik aš vienas gyvas, bet yra daug kitų, kam buvo blogiau – iš dvidešimties neišgyveno nei vienas. Bet gal mus ištikęs likimas neliko be ženklo, juk susikūrė mūsų tautos valstybė.“ Įtaigus išgyvenusio Kauno geto vaiko žodis, kurio negaliu pamiršti, o pasikalbėję apibendriname, kad žmoniškumas neturi tautybės, užmaršties ir sienų. Tai todėl ir lieka, kas žmones ir tautas jungia, vienija, tai todėl ir išgyvenama, ir sugyvenama.

                                                                                                              Rita Ringienė

Nuotraukose: Atminties sienelė Akmenėje;

Akmenės gimnazistai su istorijos mokytoja Indre Šiurkiene;

Joselis Traubergas su žmona ir renginio organizatore Diana Lopaitiene.

Facebook komentarai