2a klasės draugystė su „Drambliu Elmeriu“

Štai ir pralėkė dar vieneri metai. Mokslo metų pabaigoje žvalgomės, ką nuveikėme, kas įvyko, kaip sekėsi. Pristatau šių mokslo metų mūsų klasės projektą „Dramblys Elmeris keliauja į svečius“.

Kasmet, pradedant mokslo metus, sugalvoju, ką veiksime su vaikais ir jų tėveliais visus metus. Šiemet, rugsėjo pirmąją mokinius pasitiko „Dramblys Elmeris“, kuris ir buvo simbolis šių metų klasės projekto.

Kiekvieną savaitę, žaislas – drambliukas Elmeris ir knyga David McKee „Elmeris“ – keliaudavo į mokinio namus ir vis ką nors naujo išmokdavo, sužinodavo, susipažindavo su šeimos nariais. Knygą vaikas skaitydavo savo šeimos nariams, apie kurią visi pasikalbėdavo, sugalvodavo tęsinį ar dar kokią istoriją. Grįžęs į klasę, „drambliukas“ kartu su mokiniu, pristatydavo savo nuotykius ir visos savaitės darbus. Kiekviena šeima įsiūdavo vieną kvadratėlį audinio – taip „gimė“ mūsų klasės skiautinukas drambliukas. Ši veikla leido pažinti mokinio šeimą, jų pomėgius, atsiskleisti kūrybiškumui, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.

Pavasarį mūsų projektas turėjo baigtis patyriminio ugdymo veiklomis kartu su vaikais ir jų tėveliais ,t.y.- visą savaitę atlikti įvairias užduotis, daryti bandymus, kurti, tirti, stebėti ir t.t. Deja, laikmetis, situacija dėl COVID – 19, pakeitė planus. Nesvarbu, kad negalėjome padaryti „dramblio dantų pastos“ ar išsiaiškinti dramblių kilmę, išmatuoti pėdos dydį – svarbu, kad paskutinę mokslo metų dieną galėjome susitikti mokyklos stadione ir bent trumpam pabūti kartu ne tik su „drambliu Elmeriu“, bet ir įdomiai praleisti laiką, šiek tiek padirbėti, kurti, džiaugtis, tai ką padarėme.

Aš manau, kad laimingas vaikas – didžiausias pasiekimas tai, ką darai. Ne tik formulės ir gramatinės taisyklės kuria asmenybes ir daro žmogų ypatingu, bet – jo emocija, kūrybinė laisvė, bendravimas, bendradarbiavimas – daug daugiau gyvenime suteikia žinių ir jėgos siekti tikslų.

Mokslo metai baigėsi, o nauji projektai – „sukasi galvoje“. Geros, saugios vasaros visiems. Iki…

Mokytoja Gitana Gricienė

Facebook komentarai