Garsi tyla – ne paradoksas

Tas mėnuo buvo ir lieka ypatingas: lyja, žydi, ilgėja dienos, o su jomis ir mokslo metai. Pirmąkart 2019-aisiais tik ant Rasos šventės slenksčio sustojome.

Abiturientai ir dešimtokai jau išlaikė egzaminus, ant stalų vadovėlių stirtos, kol kitos rankos juos išsidalins rudenį. Bet mokykla kaip bičių avilys dūzgė iki pat paskutinės šiųmečių mokslų dienos. Iš pradžių vaikštynės nuo gimnazijos iki pušyno, paskui tolimesnės kelionės į Zarasus, Klaipėdą, Žagarę, Šiaulius. Kol senas posakis – per kančias į žvaigždes, ima ir išsipildo ne tik dėl kančių, patiriamų dėl mokymosi sunkumų, bet ir dėl paskaitų, kurias birželio 20 iš pat ryto skaitė ilgametis astronomijos entuziastas, praktikas Simas Šatkauskas, jam padėjo jo žmona Vida, tad paskui visa eilė rikiavosi gimnazijos kieme prie teleskopo, kad įsitikintų, jog dienos saulė yra balta – ne geltona kaip vaikų piešinėliuose, o jos vakaro raudonis jau visai dėl kitų priežasčių. Ne veltui ir observatorijos, dviejų žmonių įkurtos,  pavadinimas – Garsios Tylos: paklausėme įvairių planetų garso, susidariusio iš sklindančių elektromagnetinių bangų. Merkurijaus balsas kaip riaumojančio žvėries, Žemės – kaip gaudžiančio vėjo, Neptūno – kaip šniokščiančio vandens. Įdomu, tad suklūsti pasijutęs mažas didžiulėje visatoje ir vėl keli akis į Saulę, spindinčią už 150 milijonų km nuotolio, ir jos šviesa pasiekia Žemę vos per 8 minutes. Kai užsimerki, tamsa yra vienintelė mums pasiekiama dabartis. Dar panyri į save ir klausi, kas esi, koks yra tavo vienatinis laikas. Juk ne tik paženklintas nuovargio dėl kaitros, bet ir gražus kaip žydinčios birželio pievos.

Dėl edukacijos su observatorijos žmonėmis bent porą mėnesių tarėsi chemijos mokytoja Laima Zdanavičienė, dar praktiškai pasinaudojo ir Kultūros paso teikiamomis galimybėmis, o mes dar kartą pajutome, kad veltui patiriami dalykai yra patys brangiausi.

Įdomių atostogų ir mokiniams, ir mokytojams. Ir tebus ko pasakotis, kai vėl susitiksime.

Nuotr. Vasarės Kuprevičiūtės

                                                                                         Rita Ringienė

Facebook komentarai