Žaliuoja, nors antrą tūkstantį skaičiuoja

Stelmužės ąžuolą aplankėme vakar – birželio 12 dieną: ekskursija į Zarasus, į sėlių žemę, buvo apdovanoti olimpiadų ir konkursų laimėtojai, visuomenininkai. Karšta ir nuo saulės, ir nuo sutelktinių dienos įspūdžių.

Gerai, kad  galėjom atsikvėpti nors į kelis iš 300 tos žemės ežerų įbridę, į restauruojamo Antazavės dvaro storasienes menes užsukę ar po senuoju Stelmužės ąžuolu sustoję. 13 metrų apimties galiūnas vos 9 vyrų apkabinamas, bet atjaunėjęs labiau, negu tada, kai  prieš dešimt metų po juo stovėjome. Tvorele aptvertas, kad senų šaknų lankytojai nemindžiotų, trinkelės nurinktos, kad kvėpuotų, lietaus ir rasos lašus sugertų. Žalias senos šventvietės altorius, rūpestingų žmonių prižiūrimas. Ir jo viršūnė žaliuoja metus ir paukščius ant savo senų šakų pasupdama.

Šlyninkos vandens malūne rozinių miltų gardžių blynų ragavome, apie seną malūną ir duoną klausėmės. Graži ekskursija ir, jei rytoj pakartos vaikai, kad graži mūsų Lietuva nuo Žemaitijos iki rytinės sėlių žemės, tai bus prasminis taškas po visus mokslo metus vykdytų pilietiškumo projektų. Tebūna Ačiū visų vardu tą ekskursiją organizavusiai pavaduotojai Rita Baukaitei.

Facebook komentarai