Sustoję į „GYVAJĮ TAUTOS ŽIEDĄ“…

Šiandien, tokį gražų saulėtą rytą, sustoję vienas šalia kito sudarėme „GYVAJĮ TAUTOS ŽIEDĄ“. Kad žiedas pražystų, sakyti „kas buvo, tas pražuvo“ negalime. Mes turime prisiminti kaip ir kokiomis sąlygomis buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kaip ji buvo ginama, kaip buvo siekiama jos įtvirtinimo ir pripažinimo. Tai nebuvo lengvas kelias. Todėl turime suprasti, kad laisvė nėra duotybė – už ją reikia kovoti ir aukotis. Reikia būti vieningiems ir laisve didžiuotis.

Verta prisiminti ir tai, kad geriausias dovanas savo gyvenime mes jau gavome – gyvybę ir laisvę. O geriausia dovana Lietuvai – mūsų noras ja rūpintis, puoselėti ir kurti. Nes kas kitas jei ne tu ir aš. Jei ne mes.
Su artėjančiu gimtadieniu, Lietuva!

Gyvąjį tautos žiedą Mes sukūrėme per pirmąją pamoką prieš artėjančią Kovo 11-ąją, o per ketvirtąją 72 gimnazistai ir jų 9 mokytojai (kaip visada Žana Savickienė, Danutė Čiapaitė, Jūratė Krūmienė, Judita Puzonienė, šiemet prisijungė Irena Zubavičienė, Romualda Augustinienė, Danutė Balodienė, direktorės pavaduotojas Sigitas Pocius ir direktorė Asta Lipkinienė, beje, lygiai prieš metus pirmasis jos įsakymas buvo dėl Nacionalinio diktanto organizavimo) bibliotekoje ir klasėse rašė Nacionalinį diktantą. Taip paprastai ir be baimės suklysti apie moteriškumo pašlovinimą, kurio tekstą sukūrė pirmagimio besilaukianti Dovilė Filmanavičiūtė. Visiems, prie baltų lapų palinkusiems, diktavo Marijus Žiedas. Tik vakare susivokiau apie sutaptį: įgarsintas Gyvasis tautos žiedas per žmones, bendrapavardžio balsą ir gėles mergaičių ir moterų rankose Kovo 8-ąją.

Pulsuoja širdis ir perduoda žinią, kad Akmenė gyva ir dar vieno gražaus Pavasario sulaukusi.

Facebook komentarai