Skaudi netektis

Povilas Momkauskas
(1951-2018)

Kai ilgai gyveni mažame miestelyje netoli mokyklos, kur tiek ilgai mokytojauta, žinia apie kvietimą atsisveikinti apskrieja greitai. Juolab apie įsimintiną mokytoją, kuriam dar buvo per anksti išeiti: 2018 metų sausio 22-sios naktį užgeso Akmenės gimnazijos fizikos mokytojas Povilas Momkauskas.

Velionis gimė 1951 metais balandžio 3 dieną Žemaitijoje, Plungės rajone, Kaušėnų kaime.1958 metais pradėjo lankyti Raišaičių pradinę mokyklą, aštuonmetę baigė Žemaičių Kalvarijoje, Šiaulių politechnikume įsigijo radiotechniko technologo specialybę, iš KPI Šiaulių vakarinio fakulteto perėjo studijuoti fizikos į pedagoginį institutą ir jį sėkmingai baigė 1974 metais. Jaunas mokytojas atvyko į Akmenės rajoną mokyti fizikos: pirmus šešerius metus Daubiškių aštuonmetėje mokykloje, o nuo 1980 iki 2006 metų pavasario tik Akmenėje. Kas tik neprisimena jo išugdytų fotoniečių, radiotechnikų, fotografų, ne kartą apdovanotas ir už mokomųjų filmų kaip mokymo metodo taikymą. Dar iki inovacijų proveržio šio mokytojo fizikos kabinetas buvo pripažintas geriausiu. Tai vis išoriniai duomenys, taip vadinamieji mokytojo rodikliai, bet dar svarbesni lieka vidiniai, gyva atmintimi įrašomi dėl smalsios prigimties, jumoro, polinkio sportuoti (turėjo II atskyrį kaip krepšininkas), nors dėl ligos buvo apribotas artimųjų rankų malonei, gebėjimo mokyti lyg nemokant – kas tik nesikreipė į mokytoją ir jo mokinius sutaisyti televizoriaus ar kitų prietaisų, paskui, jau dvylika metų po mokyklos, liko uždavinynai, kryžiažodžiai, knygos, bet jau prie stalelio šalia lovos. Kai mokytojas jau negalėjo ateiti į susitikimus su buvusiais auklėtiniais, jie užeidavo pas jį patys, juk koks susitikimas be auklėtojo, be jo kaip visada taiklių pajuokavimų, todėl užteko vien su jais išeiti į sceną, ir kalėdinis vaidinimas daug metų po 1986 –ųjų liko nepamirštamas. Neformalus žmogus buvo to laiko vaikų mokytojas.

Ir tėvas, senelis, juk užaugino su savo vienintele Zita du puikius sūnus ir dukrą, sulaukė šešių anūkų. Trumpas, bet šiltai prisimenamas gyvenimas. Atvažiavo į Akmenę ir liks joje vis pasižvalgydamas iš Amžinybės aukštumų į Dabikinę, į medžių viršūnes, į tolumas. Palydime Tave, Povilai, mojame, meldžiamės.

Reiškiame užuojautą žmonai Zitai, sūnums Laimonui, Sauliui, dukrai Ingai, seseriai Alinai ir visiems artimiesiems.

                                                                                Akmenės gimnazijos bendruomenė

Nuotraukoje su 1978 metų laidos auklėtiniais, aplankiusiais jį namuose.

Facebook komentarai