Literatūra, gamta ir baltas kelias

Pirmą kartą šiaurinis kelias per Žiemgalą atvedė į Vaškus, į profesorės Vandos Zaborskaitės gimtinę. Pirmąkart dalyvavome trečiąkart vykusiame eilėraščių interpretacijos konkurse ir dar gražios gimimo sukakties prieigose – per Kūčias literatūrologei Vandai Zaborskaitei sukanka 95-eri. Yra raudonų plytų namas, jos vardo biblioteka, kurioje greit bus įrengtas ir Atminimo kambarys, yra gimnazija su beveik 300 mokinių, bažnyčia, eglių takas į kleboniją, atminimo lentos zomate su Nepriklausomybės kovų savanorių pavardėmis, vėjinis malūnas, parduotuvės, į kurias užėjęs sužinosi, ko paklausęs –  viskas, kas būtina mažam Šiaurės Lietuvos miesteliui – 2018 metais dar ir mažajai kultūros sostinei.
Važiavome per Žagarę, Joniškį, Žeimelį Vaškų bibliotekininkės Aldonos Oniūnienės pakviestos į konkurso baigiamąjį renginį. Mūsų gimnazijos abiturientė Milda Grigaliūnaitė laimėjo I vietą už Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Sugalvok man vakarą su žiburiu“ kontekstus. Sveikiname Mildą.
Vertingos ne tik dovanos, bet ir galimybė ne tik  septyniems vertintojais pamatyti ir išgirsti, ką sukūrė konkurso dalyviai. Tekstus jie skaitė garsiai, piešinius eksponavo, filmukus rodė, eilėraščius dainavo. Graži šventė, prasidėjusi Joniškėlio gitaristų atliekama Justės Arlauskaitės daina. „Rudens naktis sustojo“ pagal Janinos Degutytės 1961 metais parašytą eilėraštį. Paskui ir graži, įsimintina Žeimelio moksleivės to paties teksto interpretacija. Svarbi ir visos dienos pamoka ne tik per patirtus įspūdžius Vaškuose, bet ir bendrą kelionę su penktokais, kurie suburti biologijos mokytojos ekspertės Irenos Zubavičienės tuo pačiu autobusiuku keliavo į Pasvalio muziejų dalyvauti meduolių glaistymo, dažymo edukacijoje, apžiūrėjo smegduobių parką, Girnų muziejų ir vienas per kitą dalijosi įspūdžiais. Net sunku išvardinti, kiek spalvų ir emocijų gali sutilpti į vieną dieną. Net pati gamta liudijo, kaip viskas greitai keičiasi: išvažiavome lyg rudenio rytą, sugrįžome jau slidžiu ir baltu keliu. Gerai, kad vairuotojas Virginijus Rimkus kaip visada buvo kantrus ir atidus. Taigi už visus 13 mokinių tos dienos ekskursijoje sakau tą trumpą, bet visus kelius atveriantį gražiausią žodį ,,ačiū“. Ir vėl judame į Šventę kasdien džiugiai dirbdami, švelniu žodžiu vienas kitą paglostydami, pasveikindami, knygas ir gyvenimo ženklus skaitydami.

Rita Ringienė

Facebook komentarai